„Google“ smūgis propagandai: per ketvirtį pašalinta beveik 11 tūkst. „YouTube“ kanalų

Technologijų milžinė „Google“ antrąjį 2025 m. ketvirtį ištrynė beveik 11 tūkst. „YouTube“ kanalų, kurie buvo naudojami valstybinėms propagandos kampanijoms skleisti. Tai naujausias bendrovės žingsnis kovoje su koordinuotu dezinformacijos skleidimu internete.

Remiantis CNBC skelbta informacija, daugiau nei 7,7 tūkst. pašalintų kanalų buvo susiję su Kinija. Juose buvo dalijamasi turiniu kinų ir anglų kalbomis, palaikančiu Kinijos prezidentą Xi Jinpingą bei kritikuojančiu JAV užsienio politiką. Likę kanalai atstovavo kitas šalis – daugiau nei 2 tūkst. buvo susiję su Rusija, o likusieji siejami su Azerbaidžanu, Iranu, Turkija, Izraeliu, Rumunija ir Gana.

Pasak „Google“, šios informacinės kampanijos buvo nukreiptos prieš politinius oponentus, demokratines institucijas ir Vakarų šalių naratyvus. Dalis jų akcentavo geopolitinius konfliktus – ypač karą Gazos Ruože, Ukrainos konfliktą ir NATO veiksmus Rytų Europoje.

Propagandos mastai – milžiniški

Pašalinti kanalai veikė tarsi informaciniai tinklai – skleidė vienodus arba panašius naratyvus skirtingomis kalbomis, naudodami tiek žmogiškai valdomas paskyras, tiek automatizuotus įrankius. Nors dauguma jų nesulaukė masinio žiūrimumo, ekspertai pažymi, kad tokios kampanijos gali ilgainiui paveikti viešąją nuomonę, ypač kai nukreipiamos į mažiau kritiškus auditorijos segmentus.

„Google“: tokie veiksmai – prioritetas

„Google“ jau ne vienerius metus aktyviai stebi koordinuotą netikrų paskyrų veiklą. Šių metų pirmąjį ketvirtį bendrovė jau buvo pašalinusi daugiau nei 23 tūkst. paskyrų, todėl naujausias skaičius, nors ir mažesnis, rodo tolesnį valymą.

Įmonė pažymi, kad dezinformacijos skleidėjai nuolat keičia taktiką – maskuoja veiklą, keičia kanalų pavadinimus ar net apsimeta žiniasklaidos priemonėmis. Todėl algoritminiai ir rankiniai šių paskyrų stebėjimo metodai nuolat tobulinami.

Ką tai reiškia vartotojams?

Informacinė aplinka internete tampa vis labiau centralizuota, bet kartu ir pavojingai pažeidžiama. Nors „YouTube“, „Meta“ ir kitos platformos aktyviai stebi pažeidėjus, naudotojai taip pat turi atsakomybę – kritiškai vertinti šaltinius, netikėti skambiais antraštėmis ir patikrinti faktus.

Technologijų ekspertai pabrėžia, kad tokios kampanijos neretai taikosi į emocijas, o ne faktus, todėl dažnai pasitelkia jautrias temas – karus, sveikatos krizę, socialinį neteisingumą.