Išmanieji telefonai, robotai-dulkių siurbliai, fitneso sekikliai, šaldytuvai ir automobiliai – beveik kiekvienas šiuolaikinis įrenginys renka duomenis. ES duomenų įstatymas įsigalios 2025 m. rugsėjo 12 d. Tuomet gamintojai privalės atskleisti, kokią informaciją renka jų įrenginiai ir kaip vartotojai gali prie jos prieiti. Tikslas – suteikti daugiau kontrolės savo duomenų atžvilgiu ir palengvinti tiekėjų keitimą. Tačiau yra ir kritikos.
Nors Duomenų įstatymas buvo priimtas dar 2024 m. pradžioje, pereinamasis laikotarpis baigiasi tik dabar. Tikslas – suteikti vartotojams atgal savo įrenginių duomenų kontrolę ir sukurti daugiau skaidrumo. Iki šiol dažnai neaišku, kokie duomenys buvo renkami ir kam jie buvo naudojami. Naujasis įstatymas dabar reikalauja, kad įmonės tiksliai atskleistų:
- Kokius duomenis įrenginys renka
- Kaip juos pasiekti
- Ar ir kaip duomenys perduodami
Naujosios taisyklės leis jums patiems nuspręsti, ar ir su kuo norite dalytis savo įrenginių sugeneruotais duomenimis. Tai, be kita ko, turėtų atpiginti remontą arba palengvinti perėjimą prie alternatyvių debesijos ar paslaugų teikėjų. Valdžios institucijos turėtų turėti galimybę pasiekti tam tikrus duomenis avarinėse situacijose, pavyzdžiui, potvynių ar miškų gaisrų metu.
Vartotojai taip pat gauna naudos iš didesnio skaidrumo: jie gali matyti, kokie duomenys renkami, ir lengviau keisti paslaugų teikėjus, neįstrigdami sudėtingose sutartyse. Privatiems asmenims nėra jokių įsipareigojimų – ES duomenų įstatymas skirtas supaprastinti kasdienį gyvenimą.
Vartotojų gynėjų ir pramonės kritika
2023 m. susitarimas jau sulaukė kritikos. Vartotojų gynėjai, tokie kaip Vokietijos vartotojų organizacija (Verbraucherzentrale Bundesverband), perspėjo, kad vis dar neaišku, kaip žmonės bus apsaugoti, jei savanoriškai dalysis savo duomenimis. Pasekmės gali būti sunku numatyti – įmonės gali tuo pasinaudoti, kad sukurtų klaidingas paskatas arba apgautų klientus. Europos vartotojų teisių gynimo organizacija „Beuc” taip pat kalbėjo apie „praleistą galimybę”: per daug išimčių įmonėms reiškė, kad vartotojai, nepaisant Duomenų įstatymo, ir toliau turėjo mažai kontrolės.
Taip pat pasipriešino verslo bendruomenė: Vokietijos mechanikos inžinerijos asociacija (VDMA) ir Vokietijos pramonės asociacija (BDI) tai laikė didžiuliu sutartinės laisvės pažeidimu. Kritikai perspėjo, kad dėl įpareigojimo dalytis duomenimis komercinės paslaptys gali patekti į konkurentų ar trečiųjų šalių rankas.
„Bitkom” prezidentas Ralfas Wintergerstas pabrėžė, kad įmonės paslapčių apsauga nėra pakankama. Vokietijos pramonės federacija (BDI) taip pat kritikavo tai, kad visi prietaisai, nuo termostatų iki lėktuvų, yra traktuojami vienodai – tai galiausiai nėra naudinga nei gamintojams, nei vartotojams. Kai kurie ekspertai netgi baiminasi, kad įmonės gali labiau riboti savo duomenų strategijas, todėl bus prieinama mažiau duomenų – tai prieštarautų Duomenų įstatymo tikslams.
Šaltinis: chip.de
- Nuo rugsėjo 1 d. negalėsite išsigryninti grynųjų pinigų iš bankomato, jei elgsitės „neįprastai“
- Kinija paleido didžiausią pasaulyje vėjo turbiną: ji turėjo poveikį, kurio niekas nesitikėjo
- „Geriau šių automobilių nepirkti“, – sako 30 metų patirtį turintis mechanikas
- Nuo 2026 m. numatomi eurų banknotų pokyčiai – ką gyventojai turi žinoti
- Nuo spalio 1 d. elektros vartotojų laukia pokyčiai – „Nord Pool“ elektros biržoje kaina bus nustatoma kas 15 minučių
