Dar prieš kelerius metus diskusijos apie grynųjų pinigų svarbą atrodė kaip reliktai iš praeities. Mokėjimo kortelės, mobiliosios programėlės ir skaitmeniniai pervedimai tapo kasdienybe. Tačiau pastarųjų metų geopolitiniai įvykiai privertė daugelį lietuvių pergalvoti savo finansinį saugumą visai kitaip.
Technologijų trapumas ekstremaliose situacijose
Kai prasidėjo plataus masto elektros tiekimo sutrikimai Ukrainoje, daugelis žmonių suprato, kad bankomatas be elektros – tiesiog metalinė dėžė. Lietuviai pradėjo aktyviau domėtis grynųjų pinigų atsargų kaupimu būtent po 2022 metų vasario.
Lietuvos banko duomenimis, grynųjų pinigų apyvarta šalyje per pastaruosius dvejus metus išaugo 15 procentų – tendencija, priešinga ankstesnių metų mažėjimui. Tai rodo, kad žmonės pradėjo laikyti daugiau grynųjų namie, o ne tik naudoti juos kasdienėms išlaidoms.
Pasienio realybė: kai sistema neveikia
Vienas labiausiai diskutuojamų scenarijų – galimas poreikis skubiai palikti šalį. Lietuvos ir Lenkijos pasienyje jau dabar matome, kaip veikia sistema esant dideliam žmonių srautui.
Prekybininkai patvirtina – ekstremaliose situacijose prioritetas teikiamas grynųjų pinigų atsiskaitymams. „Kai sistema perkrauta arba nėra interneto ryšio, mes priimame tik grynuosius. Tai ne mūsų kaprizas – tiesiog kitaip neįmanoma”, – aiškina nedidelės parduotuvės prie Lenkijos sienos savininkas.
Kiek ir kokių pinigų laikyti?
Ekspertai rekomenduoja namuose laikyti sumą, kuri padengtų bent mėnesio būtiniausias išlaidas šeimai. Lietuvos gyventojui tai būtų apie 800-1500 eurų, priklausomai nuo šeimos dydžio.
Svarbu turėti įvairių nominalų banknotų. Vien 50 ar 100 eurų kupiūros gali būti nepraktiškos – ne visur galėsite gauti grąžą. Rekomenduojame didžiąją dalį sumos laikyti 20 eurų banknotais, turėti šiek tiek smulkesnių – 10 ir 5 eurų kupiūrų.
Taip pat verta pagalvoti apie valiutų įvairovę. Be eurų, pravartu turėti JAV dolerių – jie priimami praktiškai visur pasaulyje. Lenkijos zlotų atsarga taip pat gali būti naudinga, ypač gyvenantiems arčiau sienos.
- Po pirkinių populiarioje programėlėje daugeliui žmonių iš banko kortelių „dingo” pinigai
- Hyundai pristato Elexio: pažangiausias elektromobilis su įspūdingu nuvažiuojamu atstumu vienu įkrovimu ir stebinančia kaina
- Šiame mieste atsirado tramvajai be bėgių. Žmonės nežino, kaip jais naudotis
- Kodėl automobilių varikliai tapo neremontuojami: viskas labai paprasta
- Ko bijo telefoniniai sukčiai – pasakę šias frazes sukčiai patys padės ragelį
Saugus laikymas ir planavimas
Grynųjų pinigų laikymas namuose kelia saugumo klausimų. Ekspertai pataria:
- Nelaikyti visos sumos vienoje vietoje
- Vengti akivaizdžių slėptuvių (po čiužiniu, šaldiklyje)
- Apie atsargas žinoti turi tik artimiausi šeimos nariai
- Reguliariai tikrinti ir atnaujinti banknotus (pakeisti susidėvėjusius)
Tai nėra paranoja – tai pasirengimas. Kaip ir namų vaistinėlė ar maisto atsargos. Tikimės, kad niekada neprireiks, bet geriau būti pasiruošus.
Platesnis kontekstas
Grynųjų pinigų atsargų klausimas – tik viena iš daugelio temų, kurias lietuviai pradėjo svarstyti naujame geopolitiniame kontekste. Kartu su finansiniu pasiruošimu auga susidomėjimas maisto atsargomis, alternatyviais šildymo būdais, ryšio priemonėmis.
Valstybės institucijos oficialiai nerekomenduoja masiškai kaupti grynuosius, tačiau pripažįsta, kad turėti nedidelę atsargą ekstremalioms situacijoms – protinga. Lietuvos bankas primena, kad net ir krizės atveju bandoma užtikrinti finansų sistemos veikimą, tačiau trumpalaikiai sutrikimai įmanomi.
Galbūt grynųjų pinigų era dar nesibaigė. Ji tiesiog transformavosi – iš kasdienio mokėjimo priemonės į saugumo garantą, kurį verta turėti „tam atvejui”. Ir nors niekas nenori, kad tas atvejis ateitų, pasirengimas jam tampa nauja norma.
