Kaip apsipirkimo metu galite netekti nuolaidų kortelėse sukauptų pinigų. Sukčiai ne miega, stebi kiekvieną žingsnį

Apsipirkimas savitarnos kasoje – paprastas, greitas, patogus. Tačiau kartais vienas, atrodytų, nekaltas gestas gali kainuoti daugiau, nei tikėtasi. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai pirkėjai tampa taikiniu naujai populiarėjančiai sukčiavimo formai – „kortelės pasiskolinimui“.

„Padėk žmogui“ – kainuoja

„Gal galėtum paskolinti nuolaidų kortelę? Mano programėlė neveikia.“ Tokį klausimą šiais laikais prekybos centruose išgirsta ne vienas. Ir daugelis, vedini žmogiškumo jausmo ar tiesiog nenoro konfliktuoti, ištiesia kortelę ar parodo QR kodą. Deja, kaip aiškėja, toks paslaugumas tampa puikiu taikiniu „etatiniams“ sukčiautojams.

„Jie žino, ką daro – apsimeta pasimetusiais, skuba, maloniai šypsosi. O tu tik žiūrėk – jau tavo kortelėje buvę eurai nugula ant svetimo pirkinių krepšelio“, – dalijasi viena „Maxima“ pardavėja, prašiusi neviešinti jos vardo.

Sukčiavimo scenarijus – iš pirmo žvilgsnio nekaltas

Štai kaip tai atrodo iš šalies: prie savitarnos kasos žmogus atsiskaitinėja. Kitas pirkėjas mandagiai paklausia, ar gali pasinaudoti nuolaidų kortele. Ką tik nuskanavus QR kodą, jis staigiai suveda visus veiksmus pats, įskaitant ir mokėjimą kortelėje sukauptais pinigais.

„Tokių situacijų daugėja, o kai kurios net kartojasi su tais pačiais žmonėmis. Jie tiesiog migruoja iš vienos parduotuvės į kitą, išnaudodami geranoriškų žmonių patiklumą“, – atvirauja „Norfa“ darbuotoja iš Kauno.

Prekybos tinklai: jūsų kortelė – jūsų atsakomybė

Nors toks elgesys aiškiai prasilenkia su moralės normomis, prekybos tinklų atstovai gūžčioja pečiais: teisinių svertų imtis nėra.

„Jeigu pirkėjas pats pateikia savo lojalumo kortelę ar QR kodą – net jei vėliau dėl to patiria nuostolių, tai laikoma jo atsakomybe. Mes neturime galimybių kompensuoti sukauptų sumų ar įsikišti po transakcijos“, – sako „Rimi“ atstovė spaudai.

Nauji sukčiavimo veidai – seni metodai

Pasak saugumo ekspertų, tai – klasikinė manipuliacija pasitikėjimu. Sukčiautojai nesinaudoja pažangia technika ar sudėtingais algoritmais. Jie pasitelkia šypseną, mandagumą ir žmonių polinkį padėti.

„Tai ne duomenų vagystė, o emocinė apgaulė. Todėl ji tokia pavojinga – nes nesijauti apgautas iš karto“, – aiškina kriminologas Darius Juozaitis.

Ką daryti, kad nepakliūtumėte?

• Neskolinkite kortelės nepažįstamiesiems. Net jei situacija atrodo nekalta – mandagiai atsisakykite.
• Stebėkite, ką daro kitas pirkėjas su jūsų QR kodu. Jokiu būdu neatsitraukite nuo kasos.
• Aktyvuokite apsaugos funkcijas. Kai kurios programėlės leidžia atjungti pinigų panaudojimą – palikite tik nuolaidas.
• Praneškite darbuotojui. Jei situacija kelia įtarimų – geriau perspėti nei gailėtis.

Apgavystė, kuri grįžta per žmonių gerumą

Ši situacija tampa dar vienu liūdnu priminimu, kad net ir smulkmenose turime būti atsargūs. Nuolaidų kortelė – tai ne tik kelios centų nuolaidos, bet ir realūs pinigai, kurių netekus atgauti nebepavyks. O tie, kurie iš jūsų atėmė – tyliai nueina apsipirkę nemokamai, su jūsų leidimu.

Šaltiniai: 15min, Rimi, Maxima, Iki