Kiek pinigų galima priimti į banko sąskaitą iš artimųjų, draugų ir pažįstamų: kokios ribos nereikėtų peržengti

Kartais pervedant pinigus draugams ar pažįstamiems kasdienėms išlaidoms padengti – pavyzdžiui, už bendrus pietus, įsigytus daiktus ar teatro bilietus – gali kilti klausimas: ar tikrai saugu tai daryti bankiniu pavedimu, o gal verčiau atsiskaityti grynaisiais, kad nekiltų nereikalingų klausimų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI)?

Kiek pinigų galima gauti iš šeimos narių?

Jeigu pinigai pervedami tarp sutuoktinių arba artimų giminaičių (iki trečios eilės pagal Civilinį kodeksą – tėvų, senelių, vaikų, anūkų, brolių, seserų, dėdžių, tetų, pusbrolių ir pusseserių), ir pervedimas vyksta vienoje namų ūkyje gyvenančių asmenų tarpe – tokia parama nėra laikoma pajamomis. Todėl tokie pinigai nėra apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu.

Tai reiškia, kad sutuoktiniams ar artimiems giminaičiams, su kuriais gyvename kartu, galima laisvai pervesti pinigų be baimės. Vis dėlto, jeigu pinigai pervedami gyvenimo partneriui, su kuriuo nėra sudaryta santuoka, šiai situacijai galioja atskiri apribojimai.

Kiek pinigų galima gauti iš draugų ir pažįstamų?

Jei pinigus perveda asmuo, kuris nėra jūsų sutuoktinis ar artimas giminaitis, tai neapmokestinamos dovanos ribos yra iki 2500 eurų per metus iš kiekvieno asmens. Tai reiškia, kad draugė gali ramiai pervesti kitai draugei pinigus, pavyzdžiui, už teatro bilietus ar vakarienę, jeigu šios išlaidos anksčiau buvo padengtos jos vardu.

Svarbu žinoti!

Yra situacijų, kai įstatymai numato išimtis ir pervestų pinigų nereikia deklaruoti. Pavyzdžiui, jeigu pinigus perveda draugas, kaimynas ar kitas ne giminaitis, bet jie naudojami mokslų ar kitoms konkrečioms išlaidoms padengti, tokia parama nėra apmokestinama. Tačiau pinigų gavėjas privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad lėšos tikrai buvo panaudotos nurodytam tikslui.

Mokėjimo paskirtyje būtina aiškiai nurodyti pervedimo tikslą – pavyzdžiui, „skola už pietus“ ar „pinigai už pietus“.

Kiek tai galioja – vienam asmeniui, o ne banko sąskaitoms

Ribos taikomos konkrečiam žmogui, o ne jo turimoms banko sąskaitoms. Tai reiškia, kad jei žmogus per metus gauna piniginių dovanų, kurių suma neviršija 2500 eurų, ir tai nėra sutuoktinis ar artimas giminaitis, šios pajamos nėra apmokestinamos. Jei peržengiama ši riba, suma laikoma apmokestinamuoju pajamų šaltiniu, todėl reikia pateikti metinę pajamų deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėti nustatytus mokesčius.

Atsiskaitymų iššūkiai Baltijos šalyse

Tradicinės mokėjimo priemonės, tokios kaip kredito kortelės, Baltijos įmonėms kelia įvairių problemų: aukštos mokesčių maržos, ilgesni pavedimų įvykdymo terminai, dažni grąžinimo prašymai. Be to, priklausomybė nuo senstelėjusios infrastruktūros lėtina sandorių vykdymą ir riboja lankstumą, kuris svarbus šiandieninėje skaitmeninėje aplinkoje.

Kredito kortelių sistema įtraukia sudėtingą schemą: korteles išduodančias ir aptarnaujančias bankus, mokėjimų operatorius. Dėl to didėja ne tik išlaidos, bet ir vėlavimai. Įmonės dažnai turi prisiimti atsakomybę už sukčiavimo atvejus bei pinigų grąžinimus, kas gali neigiamai paveikti pinigų srautus ir klientų pasitikėjimą.

Lietuva pasirengusi atvirojo bankininkystės sprendimams

Lietuva ir Baltijos šalys yra puikiai pasirengusios atvirojo bankininkystės (Open Banking) plėtrai – dėl aukšto skaitmeninio raštingumo lygio ir įprasto skaitmeninių sprendimų naudojimo.

Be to, Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, galioja antra Mokėjimų paslaugų direktyva (PSD2), kuri įpareigoja bankus suteikti prieigą prie savo API licencijuotiems trečiųjų šalių paslaugų teikėjams. Ši direktyva atvėrė duris „Open Banking“ paslaugoms, kurių naudą Lietuvos vartotojai jau pradeda jausti.