Skelbiama, kad 2024 metais sukčiai iš gyventojų išviliojo daugiau kaip 10 milijonų eurų, o beveik trečdalis nukentėjusiųjų – pensinio amžiaus žmonės. Neretai vieno asmens praradimai siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Kyla klausimas – iš kur vyresnio amžiaus žmonės turi tokias sumas?
Pensininkų finansiniai šaltiniai
Nekilnojamas turtas ir paveldėjimai
Daugelis dabartinių pensininkų turi nekilnojamąjį turtą, įsigytą sovietmečiu ar atkūrus nepriklausomybę privatizacijos metu. Vilniaus ar Kauno centre esančio buto vertė gali siekti 200-300 tūkstančių eurų.
Dažnai būna, kad pensininkai parduoda paveldėtą ar ilgai turėtą turtą ir laikinai laiko dideles sumas grynaisiais ar sąskaitose. Būtent šiuo momentu jie tampa itin pažeidžiami.
Gyvenimo santaupos
65-75 metų pensininkai – tai karta, kuri aktyviai dirbo ekonomikos augimo laikotarpiu 2000-2015 metais. Daugelis turėjo gerai apmokamus darbus ir sugebėjo sutaupyti.
Pavyzdžiui, vidutinio lygio specialistas, taupęs po 300 eurų per mėnesį 20 metų, sukaupė apie 72 tūkstančius eurų, neskaičiuojant palūkanų. Su palūkanomis suma gali viršyti 100 tūkstančių.
Verslo pajamos ir investicijos
- „Swedbank“ visiškai atsisako paslaugos, kuria anksčiau reguliariai naudodavosi daugelis klientų
- Vienas Europos oro uostas – ties uždarymo riba: „Ryanair“ atšaukia visus skrydžius
- Naujos ES bankomatų taisyklės: kas keičiasi vartotojams
- „Volkswagen” atsisveikina su legenda: modelis nebebus gaminamas
- „Ignitis” įvedė abonentinį mokestį: vartotojai masiškai bėga į garantinį tiekimą
Nemažai dabartinių pensininkų 1990-2000 metais turėjo smulkų verslą – parduotuves, kirpyklas, taksi paslaugas. Pardavę verslą ar turėdami pasyvių pajamų iš nuomos, jie disponuoja didelėmis sumomis.
Artimųjų pinigai
Pasitaiko atvejų, kai vaikai ar kiti giminaičiai laiko pinigus vyresnių šeimos narių sąskaitose dėl įvairių priežasčių – mokesčių optimizavimo, turto dalybų ar verslo sandorių.
Psichologiniai sukčiavimo mechanizmai
Paaiškiname, kodėl išsilavinę ir gyvenimiškai patyrę žmonės tampa aukomis:
Skubos taktika
Sukčiai kuria dirbtinę laiko stoką. Jie skambina ir teigia, kad reikia nedelsiant veikti – perkelti pinigus į ‘saugią sąskaitą’, investuoti ‘kol dar nepervėlu’. Streso būsenoje net racionalūs žmonės priima impulsyvius sprendimus.
Autoriteto iliuzija
Apsimetėliai pristato save kaip policijos pareigūnus, banko darbuotojus ar prokurorus. Naudoja terminus, oficialią kalbą, netgi suklastotus dokumentus.
Socialinė izoliacija
Daugelis pensininkų gyvena vieni, neturi su kuo pasitarti. Sukčiai draudžia kalbėti su artimaisiais, gąsdina „tyrimu” ar „konfidencialumu”.
Apsaugos priemonės
Švietimas ir komunikacija
- Reguliariai kalbėkitės su vyresniais artimaisiais apie naujas sukčiavimo schemas
- Paaiškinkite, kad valstybės institucijos niekada neprašo pinigų pervedimų telefonu
- Sukurkite „saugos taisyklę” – prieš bet kokį finansinį sprendimą pasitarti su šeima
Techninės priemonės
- Nustatykite dienos ir mėnesio pervedimų limitus
- Aktyvuokite papildomą patvirtinimą stambiems pervedimams
- Naudokite dviejų veiksnių autentifikaciją
Institucijų vaidmuo
- Bankai turėtų aktyviau informuoti apie įtartinus pervedimus
- Policija turi operatyviau reaguoti į pranešimus
- Valstybė turėtų investuoti į prevencines kampanijas
Realūs atvejai iš Lietuvos
2024 m. gruodį Kaune 78 metų pensininkas prarado 150 tūkstančių eurų – visas santaupas iš parduoto namo. Sukčiai apsimetė Lietuvos banko darbuotojais ir įtikino, kad jo pinigai nesaugūs.
Vilniuje 82 metų moteris investavo 80 tūkstančių eurų į fiktyvią investicinę platformą. Sukčiai bendravo su ja kelis mėnesius, rodė suklastotus pelno grafikus.
Ekspertų rekomendacijos
Pensininkai turi teisę disponuoti savo lėšomis, bet svarbu, kad jie žinotų apie rizikas. Siūlyčiau vengti skubotų finansinių sprendimų ir visada konsultuotis su keliais šaltiniais.
Planuojame didinti socialinių darbuotojų skaičių, kad jie galėtų daugiau laiko skirti vienišų pensininkų konsultavimui finansinio saugumo klausimais.
Išvados
Pensininkai disponuoja didelėmis sumomis dėl objektyvių priežasčių – nekilnojamo turto, ilgamečių santaupų, verslo pajamų. Tačiau socialinė izoliacija, technologijų nesupratimas ir pasitikėjimas autoritetu daro juos pažeidžiamus.
Problema sprendžiama tik kompleksiškai – šviečiant visuomenę, tobulinant bankų sistemas ir stiprinant teisinę apsaugą. Svarbiausia – neprarasti budrumo ir nebijoti klausti pagalbos.
