Rasa iš Vilniaus per tris mėnesius prarado 47 000 eurų. Jonas iš Kauno neteko visų santaupų ir dar liko skolingas bankui 30 000 eurų paskolą. Agnė iš Klaipėdos investavo net savo mamos pensiją – ir viską prarado. Kas juos sieja? Visi patikėjo „investavimo brokeriais”, kurie iš tikrųjų buvo profesionalūs sukčiai.
Šokiruojanti statistika apie lietuvių praradimus
2022 metais finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo beveik 12 milijonų eurų. Tai oficiali statistika, bet realūs skaičiai gali būti dar didesni – daugelis aukų tiesiog gėdijasi prisipažinti. Investicinių sukčiavimų skaičius per metus išaugo beveik dvigubai: nuo 576 atvejų 2021-aisiais iki 852 pernai.
„Danske Bank” finansinių nusikaltimų prevencijos skyriaus ekspertas Andrius Araneckas perspėja, kad sukčiai tapo itin profesionalūs. „Jie nebeprašo pervesti visų pinigų iš karto – veikia kaip tikri investavimo brokeriai, tik su vienu skirtumu – jūsų pinigai niekada negrįš”, – pasakoja specialistas.
Kaip veikia šiuolaikiniai investiciniai sukčiai
Sukčių schema primena gerai apgalvotą spektaklį. Pirmiausia jie susisiekia per Facebook, Instagram ar tiesiog paskambina. Kalba profesionaliai, turi gražias svetaines, demonstruoja sudėtingus grafikus. Prašo pradėti nuo nedidelės sumos – vos 100-200 eurų, kad „išbandytumėte sistemą”.
Po savaitės vėl skambina ir rodo stebuklingus rezultatus – jūsų 200 eurų tarsi virto 350. Siūlo investuoti daugiau, kol „rinka palanki”. Daugelis, pamatę tokią grąžą, perveda jau rimtesnes 500-1000 eurų.
Kad galutinai įgytų pasitikėjimą, sukčiai netgi grąžina dalį pinigų – tarkim, 200-300 eurų „pelno”. Auka įsitikina, kad sistema veikia puikiai. Tada ateina pasiūlymas, kurio „negalima praleisti” – investuoti 5000, 10 000 ar net daugiau eurų į „ypatingą projektą”. Kai pinigai pervedami, bendravimas staiga nutrūksta, o svetainė tampa nepasiekiama.
Kodėl žmonės tiki akivaizdžiais sukčiais
Vienas verslininkas iš Panevėžio pasakoja savo istoriją:
„Kai bankas klausė, ar tikrai noriu pervesti 30 000 eurų, aš įtikinėjau, kad tai verslo sandoris. Sukčiai man pasakė, ką atsakyti į kiekvieną klausimą. Jie paruošė mane pokalbiui su banku kaip aktorių. Po savaitės supratau, kad likau be pinigų ir dar apgavau tuos, kurie bandė mane apsaugoti.”
Ką žmonės dabar skaito?- Dar viena netikėta žinia iš „Swedbank“ nutraukiama itin populiari paslauga. Klientai jaučiasi apgauti
- SEB bankas įspėja apie tris naujus apgaulės būdus. Sukčiai pakeitė taktiką
- FIFA Pasaulio futbolo klubų taurė: sensacingos brazilų pergalės ir Europos grandų mūšiai ketvirtfinalyje
- Skubiai taisomas Gariūnų viadukas paralyžiavo eismą – vairuotojai raginami keisti maršrutus
- Birželio elektros kaina – žemiausia nuo 2020 metų. Kas lėmė tokį rekordą?
Ekspertas Andrius Araneckas pastebi, kad pats blogiausias dalykas – kai bankas bando apsaugoti klientą, bet šis meluoja banko darbuotojams, nes sukčiai jam taip liepė. Vėliau tokie žmonės su ašaromis akyse prisipažįsta buvę apgauti ir apgailėtinai klydę.
Ženklai, kurie turėtų sukelti nerimą
Garantuota grąža yra pirmasis pavojaus signalas. Jei kas nors žada 30 procentų pelną per mėnesį, bėkite kuo toliau. Net garsiausi pasaulio investuotojai negarantuoja tokios grąžos. Tikri investavimo specialistai visada kalba apie rizikas, o ne tik apie pelną.
Spaudimas veikti greitai – dar vienas sukčių braižas. „Ši galimybė tik šiandien” arba „liko tik kelios vietos” – frazės, kurių niekada neišgirsite iš teisėtų brokerių. Profesionalūs investuotojai supranta, kad svarbūs finansiniai sprendimai reikalauja laiko apmąstymams.
Ypač įtartina, kai prašoma niekam nepasakoti apie investavimo galimybę. Sukčiai dažnai teigia, kad tai „VIP pasiūlymas” arba „konfidenciali informacija”. Realybėje jie tiesiog bijo, kad artimieji jus perspės apie apgavystę.
Kalbos barjeras irgi svarbus. Jei „brokeris” kalba ar rašo prasta lietuvių kalba arba bendrauja rusiškai, tai beveik garantuotas sukčiavimo požymis. Teisėtos įmonės, dirbančios Lietuvoje, visada pasirūpina tinkama komunikacija.
Technologijos sukčių tarnyboje
Modernūs sukčiai aktyviai naudoja technologijas. Jie prašo įdiegti nuotolinio valdymo programas kaip TeamViewer ar AnyDesk, sakydami, kad „padės atlikti investiciją”. Kai tik suteikiate prieigą prie savo kompiuterio, jie gali ne tik matyti jūsų banko duomenis, bet ir patys atlikti pervedimus jūsų vardu.
Socialiniai tinklai tapo tikru sukčių rojumi. Jie kuria netikras paskyras, perka reklamą apie sėkmingą investavimą, dalijasi sufabrikuotais atsiliepimais. Facebook ir Instagram algoritmai netgi padeda jiems – rodydami šias reklamas tiems, kurie domisi investavimu ar finansais.
Tragiškos pasekmės šeimoms
Finansinės pasekmės – tik dalis problemos. Daugelis nukentėjusiųjų kenčia nuo depresijos, nerimo sutrikimų, nesaugumo jausmo. Santykiai šeimoje įtempiami, ypač jei buvo investuoti bendri šeimos pinigai be sutuoktinio žinios.
Viena moteris iš Klaipėdos pasakoja: „Investavau ne tik savo santaupas, bet ir paėmiau paskolą. Dabar turiu mokėti 800 eurų kas mėnesį už pinigus, kurių niekada nebematysiu. Vyras grasina skyrybomis, vaikai manęs nesupranta. Jaučiuosi visiškai sugniuždyta ne tik finansiškai, bet ir emociškai.”
Ką daryti, norint apsisaugoti
Pirmiausia ir svarbiausia – visada tikrinkite Lietuvos banko svetainėje, ar įmonė turi licenciją teikti investavimo paslaugas. Jei tokios informacijos nėra, net nepradėkite pokalbio. Tai užtruks penkias minutes, bet gali išsaugoti jūsų santaupas.
Prieš investuodami, įveskite įmonės pavadinimą į Google paiešką kartu su žodžiais „sukčiai”, „apgavystė” ar „atsiliepima”. Dažnai rasite perspėjimus iš ankstesnių aukų. Taip pat verta patikrinti telefono numerį – sukčiai dažnai keičia pavadinimus, bet naudoja tuos pačius kontaktus.
Niekada neinvestuokite skolintų pinigų, kad ir kaip viliojančiai atrodytų pasiūlymas. Daugelis nukentėjusiųjų ne tik praranda santaupas, bet ir lieka su didelėmis paskolomis. Prisiminkite – jei reikia skolintis investavimui, geriau atsisakykite.
Pasitarkite su artimaisiais prieš priimdami sprendimą. Jei „brokeris” draudžia kam nors pasakoti, tai šimtaprocentinis sukčiavimo požymis. Tikri profesionalai niekada neprieštaraus, kad pasitartumėte su šeima ar finansų konsultantu.
Jei jau tapote auka
Nedelsiant susisiekite su savo banku ir prašykite blokuoti visus mokėjimus. Kuo greičiau reaguosite, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti bent dalį pinigų. Taip pat būtina pranešti policijai – net jei jaučiate gėdą, jūsų pranešimas gali apsaugoti kitus.
Išsaugokite visą komunikaciją su sukčiais: ekrano nuotraukas, pokalbių įrašus, el. laiškus. Ši informacija bus svarbi tyrimui. Informuokite Lietuvos banką – jie skelbia viešus įspėjimus apie sukčius.
Kol skaitėte šį straipsnį, kažkas Lietuvoje tikriausiai jau pervedė pinigus sukčiams. Statistiškai kas 40 minučių įvyksta naujas investicinio sukčiavimo atvejis. Pasidalinkite šia informacija – galbūt išgelbėsite kieno nors santaupas nuo profesionalių apgavikų, kurie kasdien tobulina savo metodus.
