Bankomatai, kurie tampa vis modernesni ir vis dažniau siūlo bekontakčius mokėjimus, tebėra svarbi mūsų finansinės ekosistemos dalis. Nors didžiąją dalį atsiskaitymų atliekame kortelėmis ar telefonais, bankomatus vis dar naudojame ne tik gryniesiems išsiimti, bet ir mokesčiams apmokėti ar kitiems finansiniams reikalams tvarkyti.
Lietuvos valstybė, siekdama skaidresnės finansų sistemos ir kovodama su galimais finansiniais pažeidimais bei šešėline ekonomika, nusprendė atidžiau stebėti gyventojus, kurie dažnai išgrynina dideles pinigų sumas. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas tiems, kurių išgrynintų pinigų suma peržengia nustatytą ribą.
Kas keičiasi ir ko tikėtis?
Institucijos svarsto galimybę nuodugniau tikrinti asmenis, kurie dažnai atlieka didelės apimties grynųjų pinigų operacijas arba kurių pinigų srautai kelia įtarimų. Tai rodo, kad nors grynųjų pinigų apyvarta tebėra svarbi daliai visuomenės, būtent dažnas ir didelių sumų išėmimas gali atkreipti valstybės dėmesį.
Nors elektroniniai atsiskaitymai sparčiai populiarėja, grynųjų pinigų naudojimas savaime nėra uždraustas ar laikomas problemišku. Tačiau tam tikrose situacijose tai gali sukelti klausimų dėl lėšų kilmės ir sandorių prigimties. Būtent todėl svarbu būti informuotiems apie tai, kokios sumos laikomos ribinėmis ir gali aktyvuoti papildomų patikrinimų mechanizmus.
Kam bus skiriamas ypatingas dėmesys?
Finansų ministerija, kovodama su šešėline ekonomika, atkreipia dėmesį, kad jei asmuo, neturintis oficialiai deklaruotų pajamų, reguliariai išgrynina dideles sumas, tai gali tapti pagrindu nuodugnesniam patikrinimui. Taip pat į institucijų akiratį gali patekti ir įmonės, kurių darbuotojai dažnai atlieka grynųjų pinigų operacijas. Tokiais atvejais bus siekiama išsiaiškinti, ar nėra galimų mokesčių vengimo ar kitų pažeidimų.
Vyriausybė jau patvirtino naują šešėlinės ekonomikos mažinimo planą, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas grynųjų pinigų apyvartos priežiūrai. Plane numatyta atidžiau analizuoti tiek fizinius asmenis, tiek įmones, kurios reguliariai naudoja bankomatus didelėms sumoms išgryninti ar įnešti, nes tai gali būti vienas iš šešėlinės ekonomikos indikatorių.
Finansų ministerija pabrėžia, kad atsiskaitymai bankiniais pavedimais ar kortelėmis yra daug skaidresni ir padeda kurti atviresnę finansinę aplinką. Todėl ministerija remia platesnį tokių mokėjimo būdų naudojimą.
Pokyčiai muitinės procedūrose
Siekiant apriboti šešėlinę ekonomiką ir pagerinti muitinės kontrolės mechanizmus, 2023 m. birželio 13 d. Lietuvoje buvo įdiegta nauja importo muitinės deklaracijų įforminimo sistema, atitinkanti Europos Sąjungos ir Pasaulio muitinės organizacijos standartus.
- Netrukus – nauja prievolė automobiliuose: atsiras dar viena žibintų spalva
- Skambutis iš „Sodros” ir dingusios santaupos: nauja pagyvenusių žmonių apgavimo schema
- Po pirkinių populiarioje programėlėje daugeliui žmonių iš banko kortelių „dingo” pinigai
- Spėkite koks naujas „Toyota” automobilis bus gaminamas čia, Europoje?
- Vairuotojų dėmesiui: griežtėja numerių ženklų kontrolė – ką būtina žinoti nuo rugpjūčio 1 d.?
Ši sistema suteikia keletą svarbių pranašumų:
- Visą parą prieinamos paslaugos – verslininkai ir privatūs asmenys importo deklaracijas gali pildyti bet kuriuo paros metu, visą savaitę.
- Aukštesnis saugumo lygis – naujoji sistema turi aukšto lygio saugumo protokolus ir atsargines sistemas, kurios užtikrina nepertraukiamą veikimą net ir esant techniniams trikdžiams.
Šios naujovės padeda užtikrinti patikimą duomenų apsikeitimą ir sumažina vėlavimų riziką, todėl muitinės procedūros tampa efektyvesnės ir skaidresnės.
