Policijos SOS signalas visiems lietuviams: nauja sukčiavimo banga šluoja santaupas – perduokite šią žinią ir senjorams

„Ponzi” schemos atgimimas Lietuvoje – pirmieji gauna pinigus, paskutinieji lieka be nieko. Kauno policija atskleidžia, kaip veikia ši klastinga sistema.

Lietuvos policija skubiai kreipiasi į gyventojus dėl plintančios finansinės apgaulės, kuri jau pridarė milžiniškų nuostolių. Vadinamoji „Ponzi” schema, prisidengusi investavimo skraiste, vilioja vis daugiau aukų pažadais apie greitą ir lengvą pelną.

Kaip veikia ši finansinė piramidė?

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkas Aleksėj Gubenko atskleidžia mechanizmą, kuris klaidina net protingus žmones. „Pirmieji investuotojai gauna tariamą pelną iš vėliau prisijungusiųjų įnašų. Pajamos nėra gaunamos iš jokios realios veiklos – schema remiasi naujų investuotojų pinigais. Kai tik naujų investuotojų nebelieka, sistema žlunga, palikdama gyventojus be jų turėtų pinigų.”

Paprasčiau tariant, jūs gaunate „pelną” ne iš investicijų, o iš kitų žmonių kišenių. Kol atsiranda naivuolių, sistema veikia. Kai jų pritrūksta – viskas griūva kaip kortų namelis.

Raudonos vėliavos, kurias privalote atpažinti

Policija įvardija pagrindinius sukčių ginklus. Tai pažadai apie greitą pelną be jokių pastangų, spaudimas investuoti „kol dar nevėlu”, tariamos sėkmės istorijos socialiniuose tinkluose, pažįstamų rekomendacijos apie tai, kad „draugas uždirbo tūkstančius”, bei profesionaliai atrodančios svetainės ir dokumentai.

„Lwex” – realus pavyzdys iš Lietuvos

Vienas ryškiausių pavyzdžių – kriptovaliutų birža prisistatanti „Lwex”, kuri pridarė žalos daugeliui lietuvių. Ši platforma veikė būtent „Ponzi” principu, kol galiausiai subyrėjo, palikdama investuotojus tuščiomis kišenėmis.

Kokios schemos šiuo metu populiariausios?

A. Gubenko išskiria brangiausiai kainuojančius sukčiavimo būdus. Telefoninis sukčiavimas vyksta, kai skambina apsimetėliai bankų darbuotojais, policininkais ar net jūsų artimaisiais. Investicinis sukčiavimas vilioja greitu pelnu, ypač kriptovaliutų srityje. Romantinis sukčiavimas prasideda, kai sukčiai užmezga emocinį ryšį ir vėliau prašo pinigų „nelaimei ištikus”. Internetinės apgaulės apima netikras banko svetaines, melagingas nuorodas, neegzistuojančių prekių skelbimus.

Policijos patarimas: viena abejonė verta milijono

„Net ir mažiausia abejonė turėtų tapti stabdžiu, o ne paskata rizikuoti. Šiandien pastebime, kad svarbu trade’inti, o koks tai iš tiesų mechanizmas – nebeįdomu”, – perspėja pareigūnas.

Policija ragina pasitikrinti bet kokią investavimo galimybę oficialiuose šaltiniuose ir pasitarti su finansų specialistais ar bent jau keliais nepriklausomais žmonėmis. Būtina įsitikinti, ar veikla registruota ir prižiūrima valstybės institucijų. Nepasitikėkite greitų rezultatų pažadais ir ignoruokite spaudimą „investuoti dabar”.

Akcija „NE(pasi)DUOK” – policijos pagalba gyventojams

Kauno apskrityje vykdoma socialinė-prevencinė akcija, kurios metu pareigūnai lankosi gyventojų susibūrimo vietose, pasakoja apie realias sukčiavimo istorijas, moko atpažinti apgavystes ir akcentuoja kritinio mąstymo svarbą.

Perduokite šią žinią vyresniems giminaičiams

Policija ypač prašo informuoti vyresnius šeimos narius, kurie dažnai tampa lengvomis sukčių aukomis. Papasakokite jiems apie šias schemas, padėkite atpažinti pavojaus ženklus.

Atminkite – jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Lengvų pinigų nebūna, o už kiekvieną „garantuotą pelną” kažkas sumoka. Dažniausiai tai būna paskutiniai prisijungusieji prie schemos.

Jei turite įtarimų ar norite pasikonsultuoti, kreipkitės į policiją. Geriau prarasti galimybę „uždirbti” nei prarasti tai, ką jau turite.

Šaltiniai: Lietuvos policija, Elta, LRT