„Swedbank” siunčia nerimą keliantį pranešimą savo klientams. Gali būti, kad daugelis jų gaus tokius laiškus, tačiau prieš juos skaitant svarbu atsižvelgti į kai kurias detales.
Savaitgalį sukčiai Latvijos, Estijos ir Lietuvos gyventojams išsiuntė suklastotus el. laiškus, kuriuose ragina atnaujinti savo asmens duomenis, perspėja „Swedbank”. Bankas ypač pabrėžia, kad šie el. laiškai yra apgaulingi ir kad klientai niekada neturėtų į juos atsakyti ar pateikti juose prašomos asmeninės informacijos.
Sukčiai taikosi į darbo el. paštus
Kaip paaiškino „Swedbank” žiniasklaidos ryšių vadovas Janis Kropsas, remiantis banko klientų pateikta informacija, atrodo, kad sukčių siunčiami el. laiškai yra specialiai nukreipti į žmonių darbo el. pašto adresus. Todėl daugelis šiuos pranešimus pirmą kartą pamatė tik darbo savaitės pradžioje, pirmadienį.
Bankas pabrėžia, kad niekada nesikreipia į klientus dėl duomenų atnaujinimo el. paštu. Jei prireiktų atnaujinti asmens duomenis, tai galima padaryti tik saugiu būdu – interneto banke, kur klientas taip pat gaus atitinkamą pranešimą.
„Swedbank” rekomenduoja klientams, kurie galėjo įvesti savo duomenis į nesąžiningas el. pašto nuorodas, nedelsiant susisiekti su banku ir užblokuoti prieigą prie internetinės bankininkystės ir (arba) mokėjimo kortelių, kad būtų išvengta galimos lėšų vagystės.
Techniniai sutrikimai
Be to, Janis Kropsas informavo, kad penktadienį banko sistemoje buvo pastebėti laikini techniniai sutrikimai, kurie paveikė mokėjimų patvirtinimą pasirašymo kodu, taip pat sutarčių pasirašymą. Šie sutrikimai paveikė ne visą interneto banko veikimą, o tik konkrečias funkcijas. Jei numatyta operacija nepavyksta iš karto, bankas rekomenduoja ją bandyti dar kartą po kurio laiko.
Kropsas pridūrė, kad techninių sutrikimų metu paprastai būna didelė apkrova, kuri gali laikinai paveikti sistemos greitį. Tai rodo, kad paslauga palaipsniui atkuriama, tačiau laikini sutrikimai vėl gali pasitaikyti.
Kritinių finansinių paslaugų užtikrinimas
Latvija ir Lietuva jau keletą metų dirba siekdama užtikrinti kritinių finansinių paslaugų prieinamumą, ir šiuo metu visoje šalyje yra identifikuota beveik 100 bankomatų, kurie krizių atvejais bus aprūpinami grynaisiais pinigais prioriteto tvarka.
- „Swedbank” siunčia labai nemalonią žinutę savo klientams: „Daugelis gali gauti laiškų”
- Didelio mažmeninės prekybos tinklo vadovė ragina parduotuves užsidaryti anksčiau – 20 val.
- Kas nutinka, jei sumaišote E10 (95) ir E5 (98) benziną, ir kodėl daugelis žmonių tai daro?
- Kiek gausite „į rankas“ nuo 2026 metų? Pristatytas naujas GPM skaičiuoklės įrankis
- „Volkswagen” atsisveikina su legenda: modelis nebebus gaminamas
Šis darbas apima tiek grynųjų, tiek negrynųjų pinigų prieinamumo užtikrinimą. Kalbant apie grynuosius pinigus, sukurtas kritinių bankomatų tinklas, kuriame esantys bankomatai taip pat aprūpinti autonominiu maitinimo šaltiniu ir yra prijungti prie duomenų centrų, kad jie galėtų veikti net ir avarinėse situacijose.
Negrynaisiais pinigais atliekamų mokėjimų srityje nuo 2025 m. sausio 1 d. bus įdiegti mokėjimai mokėjimo kortelėmis neprisijungus prie interneto, o tai reiškia, kad tam tikromis aplinkybėmis operacijos bus galimos net ir neturint tiesioginio ryšio su bankų sistema.
Pagrindiniai bankai
Įstatymas numato, kad šias kritines finansines paslaugas turi teikti bankai, kuriuose yra bent 5 proc. visų šalies indėlių. Šiuo metu yra keturi tokie bankai – „Swedbank”, „SEB bankas”, „Citadele bankas”, „Artea bankas” ir „Luminor bankas”.
