Skaitmeninė laisvė, atverianti plačias galimybes valdyti pinigus ir duomenis internetu, tapo tikru aukso šaltiniu sukčiams. Nuo netikrų kurjerių iki apsimetėlių bankininkų ar „techninės pagalbos“ konsultantų – apgavysčių scenarijai nuolat tobulėja, o tikslas išlieka vienas: jūsų pinigai.
„Šiuo metu viena dažniausių apgavysčių formų – fiktyvios nuorodos, dažniausiai susijusios su siuntų tarnybomis. Žmonės gauna pranešimus apie tariamą siuntos perdavimą ar būtinybę sumokėti papildomą mokestį“, – sako BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė.
Pasak jos, tokios žinutės tampa vis dažnesnės ir vis išmanesnės: prisidengiama Valstybine mokesčių inspekcija, bankais, net teisėsaugos institucijomis. Vienas spustelėjimas – ir pinigai gali būti prarasti akimirksniu.
Sukčiavimo atvejų daugėja: statistika kalba pati už save
Skaičiai rodo nerimą keliančią tendenciją. Policijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus sukčiavimo mastai šoktelėjo beveik dvigubai – nuo 2,8 tūkst. atvejų 2018-aisiais iki 4,8 tūkst. 2024-aisiais.
Pareigūnai patvirtina: internetinis sukčiavimas yra viena dažniausių schemų, dėl kurių žmonės netenka pinigų. Dažniausiai tai būna sandoriai nežinomose internetinėse parduotuvėse: patrauklūs pasiūlymai, pažadai apie nuolaidas – o rezultatas – arba nieko negaunama, arba pristatoma nekokybiška prekė.
Netikros siuntų žinutės: kaip neįkliūti?
Vienas populiariausių sukčių triukų – apsimestinės žinutės apie siuntas. Sukčiai veikia gudriai: siunčia žinutes, kurios atrodo kaip tikros DPD ar kitų logistikos bendrovių žinutės. Tačiau yra viena detalė, kuri viską išduoda.
„Svarbiausias dalykas – nuoroda. Oficialios DPD savitarnos nuorodos yra esiunta.dpd.lt ir esiunta.lt. Jei nuoroda atrodo įtartinai, baigiasi keista galūne ar yra gramatinių klaidų – labai tikėtina, kad tai sukčiai“, – įspėja DPD komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.
Baranauskaitė patvirtina: žmonės vis dažniau kreipiasi po to, kai patenka į tokias pinkles. Dažniausiai viskas prasideda SMS ar el. laišku su „nekaltu“ prašymu pateikti duomenis ar prisijungti prie fiktyvios sistemos.
- „Google“ įspėjimas: skubus „Chrome“ naršyklės atnaujinimas dėl kritinių saugumo spragų
- „Google” nuotraukos sparčiai populiarėja. Šios funkcijos prašėme jau daugelį metų!
- Kada laikas atsisakyti vairuotojo pažymėjimo? Ekspertai apie vyresnio amžiaus vairuotojų iššūkius
- Sulaukiau skambučio iš „banko“, o po kelių valandų mano sąskaitoje nebebuvo 2000 eurų
- „Volkswagen“ investuos 1 mlrd. eurų į dirbtinį intelektą, kad sutaupytų 4 mlrd. eurų ir aplenktų kinų gamintojus
Pinigus praranda net ir dėl e. sveikatos
Kai kurie atvejai – stebėtinai kūrybiški. Pasitaikė incidentų, kai žmonės neteko pinigų prisijungę prie suklastoto e. sveikata puslapio arba įvedė duomenis netikroje banko svetainėje.
„Matome augančią tendenciją – žmonės tampa vis pažeidžiamesni, o sukčių schemos – vis sudėtingesnės. Todėl siūlome papildomą apsaugą nuo tokių atvejų draudimo klientams, kurie yra apsidraudę kilnojamąjį turtą savo gyvenamame būste“, – sako Baranauskaitė.
Draudimas atlygina iki 1 tūkst. eurų
Jeigu vis dėlto įkliuvote, BTA draudimas gali padėti sušvelninti padarinius. Vieno sukčiavimo atvejo nuostoliai gali būti kompensuojami iki 1 tūkst. eurų – tiek pat galioja ir visam sutarties laikotarpiui.
„Daugiausia atvejų – kai žmonės praranda kelis šimtus eurų. Labiausiai įsiminė istorijos, kai klientai buvo apgauti suklastotų sistemų vardu – ypač e. sveikata ar banko tinklalapių atveju“, – dalijasi ekspertė.
Nors viešojoje erdvėje daugiausia kalbama apie keliolikos ar net keliasdešimties tūkstančių eurų praradimus, realybėje dažnesni smulkesni – bet vis tiek skausmingi – nuostoliai.
Budrumas – stipriausias ginklas
Ir DPD, ir BTA atstovai pabrėžia: technologijos keičiasi, apsaugos daugėja, bet viską lemia viena esminė sąlyga – gyventojų budrumas.
„Nuolat informuojame klientus apie aptiktus sukčiavimo atvejus, raginame būti atidiems. Pastebėjus įtartinas nuorodas ar veiklą – ją blokuojame, apie tai pranešame atsakingoms institucijoms. Situaciją stebime nuolat“, – pabrėžia T. Vaišvila.
