Įsivaizduokite situaciją – atsidarote el. paštą, matote laišką iš banko su prašymu patvirtinti paskyrą. Atrodo įprastai? Būtent to ir tikisi sukčiai, kurie pastarosiomis dienomis masiškai atakuoja Lietuvos įmones ir gyventojus.
Kibernetinio saugumo ekspertas Mindaugas Sinkevičius iš „Wiper Software” atskleidžia sukčių veikimo principą, kuris stebina savo paprastumu ir efektyvumu.
Viskas prasideda nuo nekalto el. laiško su antrašte „Patvirtinkite el. pašto adresą”. Siuntėjo adresas support@mail.exelensat.ladesk.com gali atrodyti oficialiai, tačiau tai pirmasis pavojaus signalas.
Laiške teigiama, kad jūsų paskyra turi būti atnaujinta. Paspaudus mygtuką „Prisijungti”, atsidaro svetainė, kuri atrodo kaip tikroji „Swedbank” prisijungimo puslapis. Problema? Adresas ojvr1ybr0v4uheug.tntswiftexpress.com neturi nieko bendro su tikruoju banku.
Kodėl ši schema tokia pavojinga
Sukčiai tapo itin rafinuoti. Jie ne tik nukopijavo banko dizainą, bet ir sugalvojo gudrų triuką – kai įvedate duomenis netikroje svetainėje, jie iškart juos panaudoja tikrojoje „Swedbank” sistemoje.
Rezultatas? Jūs gausite įprastą pranešimą telefone apie prisijungimą. Patvirtinsite, nes manote, kad tai jūsų veiksmas. Ir viskas, sukčiai jau jūsų paskyroje.
5 ženklai, kad gautas laiškas yra apgaulė
- Keistas siuntėjo adresas – tikri banko laiškai visada siunčiami iš oficialių domenų su @swedbank.lt
- Skubus tonas – frazės kaip „patvirtinkite nedelsiant” ar „paskyra bus užblokuota”
- Neįprastas svetainės adresas – visada patikrinkite URL naršyklėje
- Gramatikos klaidos – oficialūs laiškai visada būna taisyklingi
- Prašymas įvesti visus duomenis – bankai niekada to neprašo el. paštu
Praktiniai patarimai apsisaugoti
- Visada prisijunkite patys. Užuot spaudę nuorodas laiške, atidarykite naują naršyklės langą ir įveskite swedbank.lt
- Įsidėmėkite taisyklę – bankai niekada nesiunčia laiškų su prašymais patvirtinti duomenis. Jei kyla abejonių, geriau perskambinkite bankui.
- Įjunkite dviejų veiksnių autentifikaciją savo paskyroje. Tai papildomas apsaugos sluoksnis, kuris apsunkina sukčių darbą.
- Būkite skeptiški. Geriau praleisti papildomą minutę patikrinant nei vėliau gailėtis praradus pinigus.
Ką daryti, jei jau įvedėte duomenis
Jei įtariate, kad tapote sukčių auka, veikite greitai. Nedelsiant prisijunkite prie tikros banko svetainės ir pakeiskite slaptažodį. Patikrinkite paskutines operacijas savo sąskaitoje. Skambinkite bankui telefonu 1884. Jei matote įtartinų operacijų, užblokuokite kortelę.
Svarbu žinoti
- „Google“ įspėjimas: skubus „Chrome“ naršyklės atnaujinimas dėl kritinių saugumo spragų
- „Google” nuotraukos sparčiai populiarėja. Šios funkcijos prašėme jau daugelį metų!
- Sulaukiau skambučio iš „banko“, o po kelių valandų mano sąskaitoje nebebuvo 2000 eurų
- „Laikykite grynuosius pinigus namuose“ – pirmieji Europos bankai, išleidę rekomendacijas klientams
- „Volkswagen“ investuos 1 mlrd. eurų į dirbtinį intelektą, kad sutaupytų 4 mlrd. eurų ir aplenktų kinų gamintojus
„Swedbank” patvirtino, kad žino apie šią problemą ir imasi veiksmų. Tačiau sukčiai nuolat keičia taktiką, todėl budrumas yra geriausia apsauga.
Atminkite – jūsų pinigų saugumas pirmiausia priklauso nuo jūsų pačių. Būkite atsargūs, skeptiški ir visada du kartus patikrinkite, prieš įvesdami banko duomenis internete. Geriau praleisti papildomą minutę tikrinant nei vėliau gailėtis praradus santaupas.
