WhatsApp ir Messenger tapo sukčių įrankiais: kaip atpažinti apgavikus per 30 sekundžių

Messenger ir WhatsApp tapo naujuoju sukčių įrankiu. Ekspertai įspėja: net jei skambina iš Vilniaus numerio, tai dar nereiškia, kad galite atsipalaiduoti.

Telefoninių sukčių metodai tobulėja kartu su technologijomis. Jei anksčiau užteko tiesiog neatsiliepti į skambučius iš nežinomų numerių, šiandien apgavikai naudoja daug rafinuotesnius būdus. Naujausi duomenys rodo, kad iki 2025 metų vidurio didžioji dalis sukčiavimo atvejų pereis į populiariąsias bendravimo platformas.

Messenger ir WhatsApp – naujasis sukčių rojus

Tradiciniai skambučiai į mobilius telefonus pamažu užleidžia vietą skambučiams per Messenger ir WhatsApp. Problema ta, kad šios platformos neturi integruotos skambintojo identifikavimo sistemos, todėl sužinoti, kas jums skambina, galite tik atsiliepę.

Kaip atpažinti sukčių skambutį per šias programėles:

• Tuščias profilio nuotraukos laukelis – rimtos įmonės ar organizacijos visada turi savo logotipus ar kitas identifikacines nuotraukas
• Keisti telefono kodai – jei skambina iš Tailando, Indijos ar kitų egzotiškų šalių numerių, ypač naktį, tai beveik garantuotai sukčiai
• „Praleistas skambutis” triukas – sukčiai specialiai nutraukia skambutį po kelių sekundžių, tikėdamiesi, kad perskambinsite patys

Sostinės numeris dar nereiškia saugumo

Lietuviški sukčiai tapo gudresni – jie masiškai naudoja Vilniaus numerius (+370 5), nes žino, kad žmonės labiau linkę atsiliepti į skambučius iš sostinės.

„Sukčiai specialiai renkasi didmiesčių kodus, nes tai kelia mažiau įtarimų. Juk Vilniuje yra daugybė įmonių, ligoninių, valstybinių įstaigų. Žmonės automatiškai galvoja, kad tai gali būti svarbus skambutis”, – paaiškina kibernetinio saugumo ekspertas.

Auksinė taisyklė: jei gavote skambutį iš Vilniaus numerio ir skambintojas greitai padėjo ragelį – neskambinkite atgal. Jokia rimta organizacija taip nesielgia.

Keturi pagrindiniai sukčių skambučių požymiai

1. Privatus arba paslėptas numeris

Nors kai kurie žmonės slepia savo numerius dėl privatumo, tačiau 89% atvejų tai daro sukčiai, skolų išieškotojai arba agresyvūs prekybininkai. Jūsų draugai ir artimieji tikrai neslėps savo numerio nuo jūsų.

2. Užsienio šalių kodai

Jei neturite giminaičių ar verslo reikalų užsienyje, nėra jokios priežasties atsakyti į skambučius su kodais +44 (JK), +1 (JAV), +91 (Indija) ar kitais. Ypač įtartini yra skambučiai iš Afrikos ar Azijos šalių.

3. Skambučiai neįprastu laiku

Sukčiai dažnai skambina anksti ryte (6-7 val.) arba vėlai vakare (po 21 val.), kai žmonės yra pavargę, mieguisti ir mažiau budrūs. Rimtos organizacijos skambina darbo valandomis.

4. Spaudimas veikti greitai

Jei skambintojas reikalauja nedelsiant suteikti asmens duomenis, banko kortelės informaciją ar pervesti pinigus – tai 100% sukčiai. Teisėtos organizacijos niekada nespaudžia priimti sprendimų per kelias minutes.

Kaip apsisaugoti: praktiniai patarimai

Įsidiekite skambintojo identifikavimo programėlę

Modernios programėlės automatiškai atpažįsta ir blokuoja žinomus sukčių numerius. Jos veikia fone ir parodo įspėjimus tipo „Galimas sukčius” ar „Nerekomenduojama atsiliepti”.

Sukurkite asmenines taisykles

• Niekada neatsakinėkite į klausimus apie asmens duomenis telefonu
• Neatsiliepkite į skambučius iš paslėptų numerių
• Ignoruokite skambučius ne darbo valandomis
• Jei abejojate – padėkite ragelį ir perskambinkite oficialiu įmonės numeriu

Mokykite artimuosius

Ypač svarbu apie šiuos metodus informuoti vyresnius šeimos narius, kurie dažniausiai tampa sukčių aukomis. Paaiškinkite, kad:

• Bankai niekada neskambina prašydami kortelės duomenų
• Valstybinės institucijos nesiunčia pranešimų per WhatsApp
• Teisėsaugos pareigūnai neareštuoja telefonu

Naujos sukčiavimo schemos 2025-aisiais

Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiu metu populiarės:

• AI balsų klonai – sukčiai gali nukopijuoti jūsų artimojo balsą ir prašyti pinigų „nelaimės atveju”
• Suklastoti vaizdo skambučiai – naudojant deepfake technologijas, sukčiai gali apsimesti jūsų pažįstamais
• Socialinės inžinerijos atakos – išnaudojant viešai prieinamą informaciją iš socialinių tinklų

Ką daryti tapus auka?

Jei vis dėlto patikėjote sukčiais:

1. Nedelsiant blokuokite banko korteles
2. Pakeiskite visus slaptažodžius
3. Praneškite policijai (tel. 112)
4. Informuokite banką apie įtartinas operacijas
5. Įspėkite artimuosius – sukčiai gali bandyti susisiekti ir su jais

Technologijos tobulėja, bet ir sukčiai nesnaudžia. Svarbiausia – išlikti budriems ir nepasitikėti nepažįstamaisiais, kad ir kaip įtikinamai jie skambėtų. Atminkite: geriau būti per daug atsargiems nei prarasti santaupas.