Žemės magnetinis laukas silpnėja: ar ateinančiais dešimtmečiais laukia apokalipsė?

Žemės magnetinis laukas, veikiantis kaip nematomas skydas nuo kosminės ir Saulės spinduliuotės, per pastaruosius 160 metų prarado apie 15 % savo stiprumo. Kosmoso orų ekspertas Benas Davidsonas teigia, kad šis silpnėjimas gali sukelti katastrofiškas pasekmes per artimiausius 10–25 metus, jei Žemę pasieks galinga Saulės audra, panaši į 1859 m. Karingtono įvykį. Šiame straipsnyje aptariame magnetinio lauko silpnėjimo priežastis, galimus pavojus ir mokslinį šių prognozių vertinimą.

Žemės magnetinio lauko silpnėjimo požymiai

Žemės magnetinis laukas generuojamas skystos geležies judėjimu planetos išoriniame branduolyje, vadinamuoju dinamo efektu. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais stebimi šie nerimą keliantys pokyčiai:

• Stiprumo mažėjimas: Nuo XIX a. magnetinis laukas susilpnėjo apie 15 %, o kai kuriose srityse, pvz., Pietų Atlanto anomalijoje, net iki 30 %.
• Polių judėjimas: Magnetiniai poliai juda rekordiniu greičiu – Šiaurės polius per metus pasislenka apie 50–60 km link Sibiro.
• Pašvaistės žemose platumose: Dėl silpnėjančio lauko pašvaistės pastebimos regionuose, kur anksčiau buvo retos, pvz., prie pusiaujo.

Šie pokyčiai rodo, kad magnetinis laukas tampa nestabilesnis, o tai gali būti susiję su artėjančiu polių apsivertimu arba geomagnetine ekskursija, kaip nutiko per Laschampo įvykį prieš 41 tūkst. metų, kai laukas susilpnėjo iki 0–6 % įprasto stiprumo.

Saulės audrų keliamas pavojus

Didžiausia grėsmė, anot Davidsono, kyla dėl Saulės audrų – ypač vainikinių masės išsiveržimų (CME), kurie išmeta didžiulius įmagnetintos plazmos kiekius. 1859 m. Karingtono įvykis, stipriausia užfiksuota geomagnetinė audra, sutrikdė telegrafo sistemas ir sukėlė pašvaistes net Karibuose. Šiandien, silpnėjant magnetiniam laukui, panašus įvykis galėtų:

• Sugadinti elektros tinklus: Transformatorių perkrovos paralyžiuotų energijos tiekimą, o atstatymas truktų mėnesius.
• Sutrikdyti ryšius: Pažeisti palydovai, GPS ir radijo ryšiai sukeltų chaosą transporte ir komunikacijose.
• Pakenkti infrastruktūrai: Be elektros energijos sutriktų vandens tiekimas, maisto paskirstymas ir medicinos paslaugos, galimai sukeldami masines krizes.

Davidsonas teigia, kad tokios katastrofos metu iki 90 % gyventojų galėtų neišgyventi dėl pagrindinių išteklių trūkumo, tačiau šios prognozės yra ginčytinos ir laikomos kraštutinėmis.

Mokslinis kontekstas ir cikliškumas

Mokslininkai patvirtina, kad Žemės magnetinis laukas silpnėja, tačiau apokaliptinės prognozės kelia diskusijų:

• Polių apsivertimas: Per pastaruosius 83 mln. metų magnetiniai poliai apsivertė apie 183 kartus, vidutiniškai kas 300 tūkst. metų. Paskutinis apsivertimas įvyko prieš 780 tūkst. metų, todėl mokslininkai neatmeta galimybės, kad artėjame prie naujo apsivertimo. Vis dėlto procesas trunka 1–10 tūkst. metų, o ne dešimtmečius, todėl staigi apokalipsė mažai tikėtina.
• Laschampo įvykis: Prieš 41 tūkst. metų laukas susilpnėjo iki itin žemo lygio, tačiau gyvybė išliko, o ozono sluoksnio pokyčiai buvo laikini.
• Saulės audros: Nors Karingtono lygio audros retos (kas 500 metų), mažesnės audros, galinčios sutrikdyti technologijas, pasitaiko kas 50 metų. 2012 m. Žemė vos išvengė stipraus CME.

Dauguma mokslininkų, įskaitant Rochesterio universiteto geofiziką Johną Tarduno, teigia, kad net esant silpnam laukui magnetosfera ir atmosfera išlieka pakankamai efektyvios, kad apsaugotų gyvybę. Vis dėlto technologinė infrastruktūra yra pažeidžiama, todėl būtina kurti atsparesnius palydovus ir elektros tinklus.

Benas Davidsonas ir ginčytinos prognozės

Benas Davidsonas, kosmoso orų entuziastas ir „Suspicious0bservers“ įkūrėjas, sieja magnetinio lauko silpnėjimą su 12 000 metų ciklu, kurį jis vadina „katastrofų ciklu“. Jo teiginiai apie 90 % gyventojų žūtį per kelis mėnesius yra pagrįsti prielaida, kad technologijų žlugimas sukeltų visuomenės kolapsą. Tačiau mokslinė bendruomenė kritikuoja šias prognozes kaip pernelyg spekuliatyvias, nes:

• Nėra tiesioginių įrodymų, kad praeityje polių apsivertimai sukėlė masinį gyvybės išnykimą.
• Technologinės infrastruktūros pažeidžiamumas priklauso nuo pasirengimo, o ne vien magnetinio lauko stiprumo.
• Davidsono ciklo teorija remiasi ribotais geologiniais duomenimis ir nėra plačiai pripažįstama.

Nepaisant to, mokslininkai sutinka, kad magnetinio lauko pokyčiai kelia iššūkių, ypač dėl technologijų priklausomybės nuo palydovų ir elektros tinklų.

Rekomendacijos ir pasirengimas

Norint sumažinti riziką, ekspertai siūlo:

• Atsparesnės technologijos: Kurti radiacijai atsparius palydovus ir apsaugotus elektros tinklus.
• Stebėjimų stiprinimas: Investuoti į kosminių orų prognozavimo sistemas, kad būtų galima iš anksto įspėti apie Saulės audras.
• Visuomenės švietimas: Informuoti apie magnetinio lauko pokyčių poveikį ir skatinti pasirengimą infrastruktūros sutrikimams.

Išvada

Žemės magnetinis laukas silpnėja, o magnetinių polių judėjimas ir pašvaistės žemose platumose rodo šio proceso pagreitį. Nors Benas Davidsonas perspėja apie apokaliptines pasekmes per artimiausius dešimtmečius, mokslinė bendruomenė pabrėžia, kad polių apsivertimas yra lėtas procesas, o gyvybei tiesioginės grėsmės nėra. Vis dėlto technologinė infrastruktūra lieka pažeidžiama, todėl būtina imtis prevencinių priemonių. Nors Karingtono lygio Saulės audra galėtų sukelti chaosą, tinkamas pasirengimas gali sumažinti riziką. Magnetinio lauko pokyčiai primena, kaip glaudžiai mūsų civilizacija priklauso nuo gamtos jėgų, todėl būtina derinti mokslinius tyrimus ir technologinį atsparumą.

Šaltinis: ladbible.com