Jūsų telefonas žino viską – nuo to, su kuo susirašinėjate, iki banko slaptažodžių. Būtent todėl jis tapo pagrindinis taikinys šiuolaikiniams sukčiams. Naujausi tyrimai rodo, kad vienas populiariausių metodų – SIM kortelės perėmimas jums to nežinant – plinta ir Lietuvoje. Štai kaip atpažinti, kad tapote auka, kol dar ne vėlu.
Ispanijos leidinys „El Economista” skelbia duomenis apie SIM kortelės pakeitimo atakas. Ši technika veikia paprastai, bet efektyviai – sukčiai gauna naują SIM kortelę su jūsų numeriu, o jūsų tikroji kortelė tiesiog nustoja veikti.
Lietuvoje ši schema dar nėra masiškai paplitusi, bet policija jau fiksuoja pirmuosius atvejus. „Matome, kad sukčiai testuoja šią schemą. Pradeda nuo užsienio lietuvių, o dabar jau bando ir vietinėje rinkoje”, – pasakoja kibernetinio saugumo ekspertas Rytis.
Pavojaus ženklai, kurių negalima ignoruoti
Pirmasis ir svarbiausias signalas – staiga dingęs ryšys. Jei jūsų telefonas rodo „No Service” ar „Nėra ryšio”, nors esate mieste ir anksčiau problemų nebuvo – skubiai tikrinkite.
Kiti įspėjamieji ženklai, kuriuos pastebėjo nukentėjusieji:
- Negaunate SMS žinučių, nors draugai tvirtina siuntę
- Banko programėlė prašo prisijungti iš naujo be priežasties
- Gaunate pranešimus apie slaptažodžių keitimus, nors nieko nekeitėte
- Operatorius siunčia patvirtinimą apie paslaugų pakeitimus, kurių neprašėte
Kaip veikia ši schema Lietuvoje
Įsilaužėliai ir sukčiai adaptuoja užsienio schemas prie vietinių realijų. Pirmiausia jie renka informaciją apie auką – vardą, pavardę, gimimo datą, adresą, asmens kodą. Visa tai nesunku rasti socialiniuose tinkluose arba nupirkti „juodojoje rinkoje”.
Tada skambina operatoriui apsimesdami jumis. „Pamečiau telefoną, reikia naujos SIM kortelės” – standartinė istorija. Kai kurie operatoriai vis dar neprašo pakankamai įrodymų tapatybei patvirtinti.
Gavę naują SIM kortelę, sukčiai turi prieigą prie visų jūsų SMS. O kadangi bankai siunčia patvirtinimo kodus SMS žinutėmis, jiems atsiveria kelias į jūsų sąskaitas.
Kaip apsisaugoti: praktiniai patarimai
Svarbiausia – operatoriui nustatyti papildomą apsaugą. „Tele2″, „Bitė” ir „Telia” siūlo galimybę nustatyti slaptažodį SIM kortelės keitimui. Tai nemokama paslauga, bet reikia patiems aktyvuoti.
Bankuose prašykite alternatyvių autentifikacijos būdų. „Swedbank”, „SEB” ir kiti didieji bankai jau siūlo programėles su biometriniu prisijungimu, taip pat naudokite „SMART-ID”. Taip, reikia išmokti naudotis, bet saugumas vertas pastangų.
Socialiniuose tinkluose būkite budrūs. Neskelbkite gimimo datos, adreso, telefono numerio. „Facebook” gimtadienio sveikinimas gali tapti raktu į jūsų banko sąskaitą.
Ką daryti tapus auka
Jei pastebėjote įtartinus ženklus, veikite greitai. Pirmiausia skambinkite operatoriui ir blokuokite SIM kortelę. Tada susisiekite su banku – net naktį, daugelis turi visą parą veikiančias linijas.
Būtinai praneškite policijai. Lietuvoje vis dar mažai tokių atvejų, todėl kiekvienas pranešimas padeda formuoti praktiką ir tobulinti tyrimo metodus.
Dokumentuokite viską – ekrano nuotraukas, pranešimus, skambučių išrašus. Tai padės ne tik policijai, bet ir bandant susigrąžinti pinigus iš banko.
Ateities perspektyva
Ekspertai prognozuoja, kad SIM kortelės klonavimo atakos Lietuvoje tik daugės. „Sukčiai mato, kad schema veikia, o apsauga silpna. Kol sistemiškai nesiimsime priemonių, situacija blogės”, – įspėja specialistai.
Gera žinia – technologijų bendrovės jau kuria sprendimus. eSIM technologija, biometrinė autentifikacija, blockchain sprendimai – visa tai ateityje padarys SIM kortelės klonavimą neįmanomu.
Bet kol kas turime gyventi su tuo, ką turime. O tai reiškia – būti budriems, naudoti visas prieinamas apsaugos priemones ir neignoruoti įtartinų ženklų. Juk geriau pergudrauti nei būti apgautam.
