Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojama naujos kartos telefoninių sukčiavimų, kuriuose nusikaltėliai pasitelkia dirbtinį intelektą (DI) balsų klonavimui. Šios apgavystės dažnai prasideda tariamai nekalta gyvenimo būdo apklausa telefonu, tačiau vėliau sukčiai pasinaudoja surinktais duomenimis ir suklonuotu balsu, kad neteisėtai ištuštintų aukos banko sąskaitą.
Kaip veikia balsų klonavimo schema?
Sukčiai skambina aukai ir siūlo dalyvauti anoniminėje apklausoje apie gyvenimo būdą. Atsakydami į klausimus žmonės dažnai nesuvokia, kad pateikia jautrią informaciją – nuo asmens duomenų iki sveikatos ir finansinių detalių. Nacionalinės prekybos standartų tarnybos (National Trading Standards, NTS) duomenimis, būtent šios pokalbių įrašų dalys tampa medžiaga, kuria DI algoritmai sukuria itin tikrovišką balso kopiją.
Surinkti balso įrašai apdorojami specialiose programose, kurios generuoja sintetinį, bet labai panašų į originalų balsą. Vėliau šis klonuotas balsas naudojamas apgauti bankus ar finansines institucijas, pavyzdžiui, imituojant kliento sutikimą dėl tiesioginio debeto (direct debit) įgaliojimo. Tai leidžia sukčiams reguliariai nurašyti pinigus nuo aukos sąskaitos, nors pats savininkas apie tai nežino.
Problemos mastas ir pavojai
Dar didesnę grėsmę kelia tai, kad surinkti duomenys dažnai parduodami kitiems nusikalstamiems tinklams. Tai leidžia sukčiams lengviau apeiti saugumo priemones ir vykdyti mokėjimus be sąskaitos savininko žinios. Daugeliui žmonių pinigai dingsta palaipsniui, todėl jie pastebi sukčiavimą tik po kurio laiko, kai atkurti nuostolius tampa sudėtinga.
Kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo telefoninių sukčiavimų?
Ekspertai išskiria penkis pagrindinius požymius, dažnai pasitaikančius telefoninių apgavysčių metu:
- Sukčius prisistato kaip banko, valstybinės institucijos ar policijos atstovas, siekdamas įgyti pasitikėjimą.
- Skuba ir spaudžia priimti sprendimus nedelsiant, grasindamas neigiamomis pasekmėmis.
- Bando sukelti stiprias emocijas – baimę, paniką ar pernelyg didelį entuziazmą.
- Siūlo „unikalias“ galimybes, kurias reikia skubiai pasinaudoti.
- Pasitelkia aktualias temas, pavyzdžiui, mokesčių klausimus, kad sukurtų iliuziją tikrumo.
Specialistai pataria būti atsargiems ir riboti pasitikėjimą nepažįstamais skambučiais. Jei sulaukiate netikėto skambučio iš tariamo banko ar valstybinės institucijos, geriausia pokalbį nutraukti ir informaciją patikrinti savarankiškai. Tikros įstaigos nesupyks dėl tokio atsargumo, o jūs išvengsite galimų nuostolių. Taip pat rekomenduojama reguliariai tikrinti banko sąskaitos išrašus ir operacijų istoriją. Įtartinas mokėjimas turi būti nedelsiant praneštas bankui ir policijai.
Dirbtinio intelekto amžiuje net mūsų balsas gali tapti nusikaltėlių įrankiu, todėl budrumas ir greita reakcija yra svarbiausios apsaugos priemonės nuo šių naujų sukčiavimo formų.
