Naujas vartotojų teisių organizacijos „Which?” kartu su kibernetinio saugumo įmone „Hexiosec” atliktas tyrimas atskleidė nerimą keliančius faktus – visos 20 tirtų populiariausių programėlių prašo vadinamųjų „rizikingų leidimų”.
„Rizkingi leidimai” – tai prieiga prie jūsų telefono mikrofono, įrenginyje saugomų failų ir tikslios buvimo vietos. Tokie duomenys ypač vertingi reklamuotojams, nes leidžia rodyti tikslines, personalizuotas reklamas.
Didžiausi duomenų rinkėjai
Socialinių tinklų lyderiai:
- „Facebook” – 69 leidimai (6 rizkingi)
- „WhatsApp” – 66 leidimai (6 rizkingi)
- „Instagram” – 56 leidimai (4 rizkingi)
Kitos programėlės:
- „Xiaomi Home” – 91 leidimas (5 rizkingi)
- „Samsung SmartThings” – 82 leidimai (8 rizkingi)
- „AliExpress” – renka duomenis ir siunčia juos į Kiniją
Lietuvai aktualūs atradimai
Tyrimas atskleidė, kad 16 iš 20 programėlių prašo leidimo rodyti iššokančius langus virš kitų programėlių, o 7 nori veikti fone iškart įjungus telefoną – net be vartotojo žinios.
„Milijonai žmonių kasdien naudojasi programėlėmis sveikatos, sporto ar apsipirkimo tikslais. Tačiau daugelis šių „nemokamų” programėlių iš tikrųjų verčia mokėti savo duomenimis”, – įspėja „Which?” redaktorius Harry Rose.
Kaip apsisaugoti?
Ekspertų patarimai lietuviams:
- Prieš atsisiunčiant – patikrinkite, kokių leidimų prašo programėlė
- Perskaitykite privatumo politiką – ypač dalis apie duomenų rinkimą ir dalijimąsi
- Apribokite leidimus – tiek Android, tiek iOS leidžia tai padaryti nustatymuose
- Ištrinkite abejotinas programėles – kartu ištrinkite paskyrą ir susijusius duomenis
Įmonių atsakymai
„Meta” (valdanti „Facebook”, „WhatsApp” ir „Instagram”) teigia, kad jų programėlės „neaktyvina mikrofono fone be vartotojo žinios”. Mikrofonas įjungiamas tik tada, kai vartotojas pats nusprendžia jį naudoti.
„TikTok” pabrėžia, kad privatumas ir saugumas yra „įterpti į kiekvieną produktą” ir renkami tik tie duomenys, kuriuos vartotojai patys pasirenka pateikti.
Ką turėtų žinoti lietuviai?
Lietuvoje ypač populiarios kinų programėlės „AliExpress”, „Temu” ir „TikTok” patenka tarp didžiausių duomenų rinkėjų. Nors įmonės teigia, kad laikosi ES taisyklių, vartotojams patariama būti atsargiems.
Kibernetinio saugumo ekspertai primena – jei programėlė nemokama, greičiausiai produktas esate jūs patys. Jūsų duomenys tampa valiuta, už kurią mokate naudodamiesi „nemokamomis” paslaugomis.
