Vasara Lietuvoje vis dažniau atkeliauja ne vien su saulės spinduliais, bet ir su galingais gamtos šou – trumpais, bet intensyviais lietumis, stipriais vėjais ir vis dažnesnėmis perkūnijomis. Kartu su žaibais, grūmojančiais danguje, sklando ir įvairūs mitai. Ar tikrai žaibas „taikosi“ į telefoną? Ar išmanusis laikrodis traukia elektros išlydžius? Ekspertai ramina: žaibai ne tokie išrankūs, kaip kartais galvojame.
Perkūnija ir telefonas: mitų griūtis
Nors aplink vis dar gausu įsitikinimų, kad žaibuojant nederėtų kalbėti telefonu ar mūvėti metalinį laikrodį, šiuolaikinė technologija kalba kitaip.
„Mitai apie išmaniųjų įrenginių pavojų per perkūniją vis dar gajūs, bet dažniausiai neturi jokio pagrindo. Modernūs prietaisai – ne žaibų taikiniai, jei žmogus elgiasi atsargiai: neišlenda po aukštais medžiais, atjungia kraunamus prietaisus ir laikosi sveiko proto“, – aiškina Modestas Ropė, „Bitės“ naujos kartos tinklų direktorius.
Ar išmanusis pritraukia žaibą? Ne
Senas mitas byloja, kad telefonas ar laikrodis gali „prisivilioti“ žaibą dėl skleidžiamų elektromagnetinių bangų. Bet tai – pramanas.
„Telefonas – silpnas įrenginys. Jis neišskiria tiek galios, kad taptų žaibo taikiniu. Net jei kalbate telefonu per audrą – dėl to rizikos daugiau nekyla“, – teigia M. Ropė. Jis priduria, kad ir metalo turintys aksesuarai, kaip žiedai, ausinės ar laikrodžiai, neturi reikšmės: „Žaibas ieško ne jūsų laikrodžio, o patogiausio kelio į žemę.“
Tikra grėsmė – stovėti po aukštu medžiu ar liesti metalinius objektus, nes tai – puikūs elektros laidininkai žaibo iškrovai.
Įrenginiai namuose – saugūs, jei ištraukti iš rozetės
Būnant viduje žaibuojant – saugu. Galite naudotis telefonu, planšete, net kompiuteriu, jei jie nėra kraunami. Pavojus kyla ne nuo įrenginio, o nuo elektros tinklo.
„Žaibo iškrova gali smogti per elektros tinklą ar per išorinį maitinimo kabelį. Todėl išjungti verta ne tik televizorių ar kompiuterį, bet ir maršrutizatorių, jei internetas jungiamas laidu“, – pataria M. Ropė.
Ką žmonės dabar skaito?
- Nemaloni žinia daugeliui „Swedbank“ klientų: „Pajamos sparčiai mažėja“
- Svarbi informacija gyventojams apie atsiskaitymo pokyčius – nuo 2026 m. keisis euro banknotai
- Kas važinėja automobiliais su vidaus degimo varikliais – ruoškitės! Prognozuojama džiugi žinia
- Lietuviai vis aktyviau perleidžia saulės elektrines: „Ignitis“ pristato supaprastintą antrinės rinkos procesą
- Nuo rugpjūčio 1 dienos pokyčiai kurie palies kiekvieną keliautoją. Jei dar nežinote, pats metas sužinoti
O kas, jei žaibas pataiko į ryšio bokštą?
Skirtingai nei telefonas kišenėje, mobiliojo ryšio bokštas – tikras žaibo objektas. Nors jie apsaugoti žaibosaugos sistemomis, pasitaiko, kad bent kartą per metus vienas kitas bokštas gauna smūgį. Tačiau – gera žinia – ryšys dėl to nenutrūksta.
„Mūsų tinklas veikia kaip korys – jei vienas bokštas laikinai išjungiamas, signalą perima kiti aplinkiniai bokštai“, – sako M. Ropė. Ypač miestuose, kur bokštai montuojami ant gyvenamųjų namų, diegiami atskiri žaibolaidžiai išorine pastato siena – taip apsaugomi ne tik įrenginiai, bet ir pats namas.
Gedimai taisomi tik po audros – saugumas svarbiausia
Jei bokštas ir nukenčia, technikai į vietą atvyksta tik tada, kai perkūnija ar stiprus vėjas pasibaigia. Taip užtikrinamas saugumas.
„Greitosios Bitės ryšio pagalbos“ komanda dirba visą parą, bet griežtai laikosi saugumo reikalavimų“, – pažymi M. Ropė.
Naujos kartos tinklo įranga – kompaktiškesnė, modernesnė, atsparesnė žaibams. Dabar naudojami ir požeminiai optiniai kabeliai, kurie padeda apsaugoti nuo žaibo poveikio net tuo atveju, jei smūgis pataiko tiesiai į bokštą.
Apsauga – ir didžiausiuose renginiuose
Net dideliuose vasaros renginiuose mobilieji bokštai turi papildomą apsaugą. „Palangoje vykstančioms „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynėms naudojame net 10 metrų ilgio į žemę įkastą žaibolaidį“, – atskleidžia M. Ropė.
Tai – ne tik įrangos, bet ir šimtų žmonių apsauga. Juk net kai dangus šėlsta – ryšys turi likti stabilus.
