Vis daugiau naujo būsto pirkėjų Vilniuje sprendimą priima dar statybų pradžioje – tuo metu, kai projektas tik startuoja. Vieniems tai galimybė įsigyti būstą patrauklesne kaina ir turėti didesnį pasirinkimą, kitiems – pernelyg didelė rizika. Vis dėlto, NT rinkos praktika rodo, kad ankstyvą sprendimą priėmę pirkėjai dažnai išlošia – tiek pasirinkimo, tiek ilgalaikės vertės prasme.
Pasak NT rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ vadovės Elinos Mesengiser-Garber, būsto įsigijimas statybų pradžioje – strategiškai pagrįstas sprendimas.
„Statyboms tik prasidėjus, pirkėjai gali rinktis iš viso planuojamo būstų portfelio – skirtingų aukštų, krypčių, suplanavimų ir kvadratūrų. Vėlesnėse stadijose patraukliausi variantai dažniausiai jau būna rezervuoti. Be to, projektui įsibėgėjant, didėjant baigtumui ir mažėjant laisvų būstų skaičiui, kainos peržiūrimos, todėl sprendimas įsigyti būstą ankstyvoje statybų stadijoje gali reikšti ne tik platesnį pasirinkimą, bet ir potencialų vertės augimą iki projekto užbaigimo“, – sako E. Mesengiser-Garber.
Anot jos, tokią tendenciją šiandien galima matyti ir naujuose sostinės projektuose, tarp jų – Vilniaus vakarinėje dalyje vystomame kvartale „Kvepia mėtom“, kur dalis pirkėjų būstus renkasi dar statybų pradžioje.
Abejonės – natūrali proceso dalis
Visgi, pasak „NTligence“ vadovės, abejoti nekilnojamojo turto įsigijimo procese – įprasta ir natūralu. Pirkėjai vertina ne tik kainą ar vietą, bet ir projekto finansinį pagrindą, vystytojo reputaciją, sutarties sąlygas bei statybų terminus.
„Žmonės priima vieną didžiausių finansinių sprendimų gyvenime, todėl natūralu, kad jie kelia klausimus ir vertina rizikas. Dažniausiai girdime tris pagrindines baimes – ar projektas bus užbaigtas, ar statybos nevėluos ir ar galutinis rezultatas atitiks tai, kas buvo pristatyta pradžioje“, – teigia E. Mesengiser-Garber.
Anot jos, statybų pradžioje pasirašoma ne galutinė pirkimo–pardavimo sutartis, o preliminarioji sutartis, kuri yra teisinis susitarimas tarp abiejų šalių.
„Preliminari sutartis yra saugiklis tiek pirkėjui, tiek vystytojui. Joje aiškiai apibrėžiamos būsimo sandorio sąlygos – kaina, terminai, objekto parametrai, atsiskaitymo tvarka, šalių atsakomybės. Labai svarbu ją atidžiai perskaityti ir, esant poreikiui, pasikonsultuoti su teisininku“, – pabrėžia E. Mesengiser-Garber.
Kalbėdama apie projekto neužbaigimo riziką, ji pažymi, kad šiandien projektai paprastai turi aiškų finansinį pagrindą.
„Didžioji dalis projektų finansuojami bankų, fondų ar kitų finansinių įstaigų, o tai reiškia papildomą finansinę priežiūrą ir kontrolę. Mokėjimai dažniausiai išskaidomi etapais pagal statybų progresą, todėl rizika paskirstoma laike. Būtent skaidrumas ir aiškios sąlygos leidžia pirkėjams jaustis saugiau“, – sako E. Mesengiser-Garber.
Jai pritaria ir įmonės „Groupinvest“ vadovas Edvard Račevskij, pridurdamas, kad neretai pasitaikanti abejonė dėl neatitikimo tarp vizualizacijų ir galutinio rezultato taip pat turi aiškius saugiklius.
„Galutinius sprendinius apibrėžia techninis projektas ir preliminarioje sutartyje numatyti parametrai. Pirkėjui svarbu atkreipti dėmesį, kas konkrečiai įrašyta dokumentuose – plotas, apdailos lygis, medžiagos, terminai. Būtent dokumentai, o ne reklaminė medžiaga, turi teisinę galią“, – akcentuoja E. Račevskij.
Perspektyvi vieta – vienas svarbiausių kriterijų
Renkantis būstą dar statomame projekte, svarbu vertinti ne tik patį pastatą, bet ir visą aplinkos kontekstą. Būtent ankstyvoje stadijoje pirkėjai dažnai gali pasirinkti patraukliausias vietas sparčiai besivystančiose miesto zonose.
„Besivystantys rajonai paprastai pereina kelis etapus – pirmiausia atsiranda pavieniai projektai, vėliau formuojasi visa infrastruktūra, o dar po kelerių metų tai tampa pilnaverte, brandžia miesto dalimi. Tie, kurie į tokias teritorijas ateina anksčiau, dažnai laimi kainos ir pasirinkimo prasme“, – sako E. Mesengiser-Garber.
Viena tokių teritorijų šiandien formuojasi ir Vilniaus šiaurinėje dalyje, Mozūriškių gatvėje, kur vystomas kvartalas „Kvepia mėtom“. Ši miesto dalis pastaraisiais metais sparčiai plečiasi – čia daugėja naujų gyvenamųjų ir komercinių projektų, gerėja susisiekimas bei paslaugų pasiūla.
„Projektuojant kvartalą daug dėmesio skirta gyvenimo kokybei – perimetrinis užstatymas leidžia formuoti uždarus vidinius kiemus be automobilių, kuriuose daugiau vietos lieka vaikų žaidimams, poilsiui ar kaimynų bendruomenei. Gyventojams taip pat numatyti balkonai, lauko ar stogo terasos“, – sako kvartalą vystančios įmonės „Groupinvest“ vadovas.
Ankstyvieji pirkėjai sprendimą priima greičiau
Kad dalis pirkėjų sprendimą priima dar statybų pradžioje, rodo ir projekto „Kvepia mėtom“ pirmojo etapo rezultatai – per pirmuosius du mėnesius nuo pardavimų pradžios parduota 14 proc. būstų.
Didžiausio susidomėjimo sulaukia 2–3 kambarių butai, kurie dėl savo dydžio ir funkcionalumo dažniausiai pasirenkami kaip pirmasis šeimos būstas arba ilgalaikė investicija. Investuotojai paprastai sudaro apie 12–17 proc. visų pirkėjų – jie dažniau renkasi mažesnės kvadratūros butus, vertindami likvidumą ir paklausą rinkoje.
„Matome, kad klientai vis dažniau sprendimą priima įvertinę visumą – ne tik patį būstą, bet ir aplinką, vystymo etapų aiškumą bei finansinį pagrindą. Ankstyvoje stadijoje jie turi didžiausią pasirinkimą ir gali planuoti ilgalaikę perspektyvą“, – pastebi E. Račevskij.
Anot jo, tokia tendencija rodo ir brandesnį pirkėjų požiūrį į būsto įsigijimą – vis dažniau jis vertinamas ne tik kaip emocinis, bet ir kaip strategiškai pagrįstas sprendimas.
