Maisto kainos Latvijoje dažnai kelia nuostabą gyventojams – kodėl jos dažnai aukštesnės nei kitose Europos šalyse? Pasak Ingūnos Gulbės, Latvijos agroresursų ir ekonomikos instituto Žemės ūkio rinkos skatinimo skyriaus vadovės, viena pagrindinių to priežasčių – didelis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, kuris Latvijoje siekia 21 %, kaip ir Lietuvoje.
Kaip teigia Gulbė laidoje „Dienos asmenybė su Velta Puriņa“ (TV24, cituojama LA.LV), maisto kainos nėra privalomai derinamos tarptautiniu mastu, nes kiekviena šalis veikia laisvosios rinkos sąlygomis ir gali pati nustatyti savo kainų politiką:
„Nėra taip, kad viskas būtų su kažkuo suderinta. Kaina neturi būti privalomai derinama“, – pabrėžia Gulbė.
Ji paaiškina, kad mažesni mokesčiai tiesiogiai didina gyventojų perkamąją galią:
„Jei, pavyzdžiui, prekė kainuoja 10 eurų, o PVM sudaro tik 5 %, už tą pačią sumą galima nusipirkti gerokai daugiau.“
Pasak jos, kitose Europos valstybėse PVM maistui siekia vos 8–10 %, todėl maistas ten yra akivaizdžiai pigesnis. Dėl to Latvijos vartotojai su pavydu lygina vietines kainas su kitomis ES šalimis, tačiau priežastis – ne prekybininkų apetitas, o fiskalinė politika.
Finansų ministerija: infliacija išlieka viena aukščiausių euro zonoje
LA.LV taip pat cituoja Latvijos Finansų ministeriją (FM), kuri informuoja, kad šalies infliacija ir toliau išlieka aukštesnė nei euro zonos vidurkis. 2025 m. birželį bendras kainų lygis buvo 3,8 % didesnis nei prieš metus, o vien maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos per metus augo net 6,3 %, sudarydamos beveik pusę bendros infliacijos.
Nors birželį kai kurių pagrindinių maisto produktų kainos (pvz., duonos, grūdų, pieno, sūrio, šviežių vaisių ir daržovių) šiek tiek sumažėjo, ministerija teigia, kad artimiausiu metu reikšmingo atpigimo tikėtis neverta, o rudenį ir žiemą maisto kainų svyravimus lems derliaus dydis, kokybė ir energetikos kainos.
Ką sako memorandumas dėl maisto kainų mažinimo?
Gegužės 27 d. Latvijoje pasirašytas memorandumas dėl pagrindinių maisto prekių kainų mažinimo, tačiau Finansų ministerija pabrėžia, kad reikės dar kelių mėnesių, kol bus galima įvertinti jo realią įtaką. Preliminarūs duomenys rodo kainų mažėjimą tik kelioms prekių grupėms.
Tabakas ir alkoholis taip pat prisideda prie infliacijos
Be maisto, reikšmingą poveikį infliacijai turėjo tabako (+10,6 %) ir alkoholio (+4,4 %) kainų augimas, kurį daugiausia lėmė akcizo padidinimas.
Namų ūkio išlaidos – taip pat auga
Didėjo ir komunalinių paslaugų kainos: vandens tiekimas, kanalizacija, atliekų surinkimas – +6,4 %, o elektra ir dujos pabrango atitinkamai 6,8 % ir 10,9 %.
O kaip Lietuvoje?
Nors Latvijoje PVM maistui siekia 21 %, Lietuvoje šis tarifas – taip pat vienas aukščiausių Europos Sąjungoje – 21 % daugumai maisto prekių. Nepaisant diskusijų dėl galimų lengvatų pagrindiniams maisto produktams, Lietuva iki šiol nesiėmė ryžtingų sprendimų mažinti PVM maistui plačiu mastu.
Lietuvos vartotojai, kaip ir Latvijos, dažnai pastebi, kad kaimyninėse šalyse maistas gali būti pigesnis, o pirkėjų srautas į Lenkijos parduotuves išlieka stabiliai aukštas. Lenkijoje PVM daugeliui maisto prekių buvo laikinai sumažintas net iki 0 %, kas suteikė akivaizdų kainų pranašumą. Šiuo metu Lenkijoje taikomas 5 proc. PVM tarifas.
Dėl to ekspertai Lietuvoje taip pat vis dažniau kalba apie tai, kad reikia ne tik skatinti vietinę gamybą ar konkurenciją, bet ir peržiūrėti mokesčių politiką, siekiant apsaugoti vartotojų perkamąją galią ir sumažinti infliacijos spaudimą.
Šaltinis: https://www.la.lv/ar-skaudibu-vienmer-noskatamies-ka-citur-partika-ir-letaka-jo-partikas-cenas-komente-inguna-gulbe
