Jei planuojate pirkti būstą Lietuvoje, turiu jums ir gerą, ir blogą žinią. Bloga – kainos toliau kyla, o Lietuva patenka tarp sparčiausiai brangstančio būsto šalių Europoje. Gera – rinka dar nespėjo perkaisti, o pasiūla kol kas atlaiko augančią paklausą.
Kaip rašo tv3.lt, „Eurostat” duomenys rodo, kad Lietuva patenka į labiausiai per pastaruosius metus būsto kainų augimą patyrusių šalių dešimtuką.
Per metus Lietuvoje būsto kainos pakilo 8,8 proc., o didesnius kainų pokyčius pajautė tik Bulgarija, Čekija, Ispanija, Kroatija, Vengrija, Nyderlandai, Portugalija ir Slovakija.
Įdomu tai, kad nuo 2010 m. būsto kainos Lietuvoje išaugo daugiau nei du kartus (194 proc.) – tai vienas didžiausių augimų ES. Tuo metu kaimynai latviai per tą patį laikotarpį patyrė 154 proc. augimą, o lenkai – 102 proc.
Kodėl visi staiga puolė pirkti?
Pagrindinis veiksnys – palūkanų normų mažėjimas. Kaip tv3.lt cituoja SEB banko ekonomistą Tadą Povilauską, pagrindinė priežastis, dėl kurios staigiai atsigavo sandorių skaičius, yra sumažėjusios palūkanų normos.
Skaičiai kalba patys už save: būsto sandorių skaičius per pirmus penkis 2025 m. mėnesius Lietuvoje buvo net 30 proc. didesnis negu prieš metus. Vilniuje situacija dar įspūdingesnė – per metus butų sandorių skaičius padidėjo 45 procentais. Sparčiau augo senos, o ne naujos statybos registruotų sandorių skaičius.
Ar dabar geras metas pirkti?
Ekspertai nurodo kelis svarbius faktus:
- Pasiūla kol kas spėja su paklausa. Kaip rašo tv3.lt, cituodami T. Povilauską: „Nepaisant to, kad butų nupirkta gerokai daugiau negu prieš metus, pasiūla per metus nesumažėjo ir tai rodo, kad nekilnojamojo turto vystymo bendrovės turėjo paruoštų projektų, kuriuos, atsigavus paklausai, paleido į rinką.”
- Kainos kyla, bet ne dramatiškai. Banko vertinimu, būsto kainos kyla apie 4–5 proc. kasmet, tačiau būstas vis dar yra pervertintas maždaug 5 proc.
- Investuotojai atsitraukė. Prislopo investicinio būsto sandorių – tai taip pat padėjo užtikrinti tvarią paklausą, o tai reiškia, kad daugiau galimybių įsigyti būstą turi tie, kam jis reikalingas gyventi.
Kainų pokytis su ankstesniu ketvirčiu, 2025 m. (Eurostat duomenys):
| Valstybė | 2024 m. II ketv. | 2024 m. III ketv. | 2024 m. IV ketv. | 2025 m. I ketv. |
|---|---|---|---|---|
| Belgija | –0,3 | 1,6 | 0,7 | 0,7 |
| Bulgarija | 3,4 | 3,9 | 2,7 | 4,2 |
| Čekija | 2,6 | 2,2 | 2,4 | 2,3 |
| Danija | 3,1 | 3,1 | 0,2 | 2,1 |
| Vokietija | 1,4 | 0,8 | 0,1 | 1,4 |
| Estija | 2,8 | –0,5 | –0,7 | 3 |
| Airija | 1,5 | 2,9 | 2,4 | 1 |
| Ispanija | 3,6 | 2,8 | 1,8 | 3,6 |
| Prancūzija | –0,2 | 1,6 | –1,1 | 0,3 |
| Kroatija | 4,3 | 2,4 | 1,4 | 4,5 |
| Italija | 3,2 | 0,7 | 0,6 | –0,2 |
| Kipras | 1,2 | 0,7 | –1 | 1,1 |
| Latvija | 2 | 3,4 | –0,8 | 1,2 |
| Lietuva | 2,8 | 1 | 2,4 | 2,4 |
| Liuksemburgas | 0,9 | 0 | 1,1 | –1,2 |
| Vengrija | 1,8 | 1,1 | 3,5 | 5,2 |
| Malta | 1,7 | 1,5 | 0,8 | 1,5 |
| Nyderlandai | 2,6 | 3,7 | 2,1 | 1,9 |
| Austrija | 3 | 0,5 | –1,2 | 0,9 |
| Lenkija | 2,9 | 1,6 | 1,2 | 0,7 |
| Portugalija | 3,9 | 3,7 | 3 | 4,8 |
| Rumunija | 0,5 | 0,5 | 1,6 | 2,1 |
| Slovėnija | 1,5 | 1,6 | 2,1 | –2 |
| Slovakija | 3 | 2,9 | 3,6 | 2,1 |
| Suomija | 0,3 | –0,4 | –0,8 | –1 |
| Švedija | 1,4 | 0,7 | –0,3 | 0,1 |
| ES | 1,9 | 1,6 | 0,7 | 1,4 |
Ko laukti ateityje?
Tv3.lt cituoja Lietuvos banko valdybos pirmininką Gedimą Šimkų: „Esant pakankamai pasiūlai būsto kainos didėjo nuosaikiu tempu. Tolesnė kainų raida labai priklausys nuo to, ar pasiūlai pavyks atliepti padidėjusią paklausą.”
Praktiniai patarimai
Jei galvojate apie būsto pirkimą:
- Nebijokite skolintis – padaugėjo žmonių, kurie perka būstą su paskola – jie sudarė apie du trečdalius visų perkančiųjų būstą
- Apsvarstykite seną statybą – ji auga lėčiau nei nauja
- Nevilkinkite pernelyg ilgai – rinkos stabilizacija nereiškia kainų kritimo
Gera žinia ta, kad, kaip nurodo tv3.lt, „Būsto kainų korekcijos rizika yra ženkliai sumažėjusi”, tad dramatiškas kainų kritimas artimiausiu metu nenumatomas. Bloga – jei lauksite „tobulo momento”, rizikuojate, kad kainos tik toliau kils, o palūkanos vėl pradės augti.
Būsto pirkimas – vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Dabartinė situacija nėra nei ideali, nei katastrofiška. Svarbiausia – realiai įvertinti savo finansines galimybes ir nepasiduoti rinkos ažiotažui.
Šaltinis: tv3.lt
