Lietuva, kaip ir didelė dalis Europos, susiduria su mažėjančiu gimstamumu. Tai turi įtakos ir nekilnojamojo turto (NT) rinkai. Nors vaikų neturinčioms ir neplanuojančioms turėti poroms bankai yra linkę suteikti puikias sąlygas, ši pirkėjų grupė neretai priima sprendimus neatsižvelgiant į ateities perspektyvas. NT ekspertas Andrej Naumčik apžvelgia, kokį būstą dažniausiai renkasi dvi pajamas gaunančios poros ir į ką verta atkreipti dėmesį, kad šiandienos sprendimas netaptų rytojaus klaida.
Remiantis viešai prieinama Valstybės duomenų agentūros informacija, 2012-aisiais Lietuvoje gimė virš 30 tūkst. kūdikių, o paskutinių turimų metų duomenimis (2024 m.) šis rodiklis vos viršijo 19 tūkst.
Tokiam gimstamumo mažėjimui yra nemažai priežasčių. Pavyzdžiui, poros dažniau renkasi susilaukti vieno, o ne kelių vaikų. Kitos šeimos sprendimą neturėti vaikų priima dėl ekonominių sumetimų, prioriteto karjerai ar noro daugiau laiko skirti sau. Įvairios apklausos rodo, kad šeimos pagausėjimo planams įtakos turi ir nestabili geopolitinė situacija.
Vaikų neturinčių ir neplanuojančių porų daugėja, tad finansiniame sektoriuje joms apibūdinti atsirado terminas „du pajamų šaltiniai, jokių vaikų“ (angl. dual income, no kids, arba DINK). Kaip pastebi A. Naumčik, „NT partneriai“ bendraįkūrėjas ir NT konsultantas, bankai šią žmonių grupę dažnai vertina kaip turinčią mažesnę riziką ir didesnę perkamąją galią.
„Kadangi vaikų neturinčių ir neplanuojančių turėti šeimų pajamos paprastai yra stabilios, o išlaidų struktūra – prognozuojama, jų kreditingumas laikomas itin patikimu ir bankai neretai siūlo ypač palankias finansavimo sąlygas. Vis dėlto svarbu akcentuoti, kad taip pat didelę, o kai kuriais atvejais net ir didesnę perkamąją galią turi ir dviem pajamų šaltiniais disponuojančios, vaikus auginančios bei reikšmingą kapitalą sukaupusios šeimos“, – teigia NT specialistas.
Pirmas būstas turi būti patogus gyventi
Jaunoms, vaikų dar neturinčioms šeimoms, ieškančioms pirmojo būsto, ekspertai rekomenduoja pradėti nuo realistiško savo gyvenimo būdo ir finansinių galimybių įvertinimo. Aktyvų socialinį ir profesinį gyvenimą gyvenančioms poroms tinkamesni 2 kambarių būstai patogioje, gerai išvystytoje miesto vietoje.
„Mažesnio ploto būstas paprastai yra ir pigesnis, todėl paskolos įmokos taip pat gerokai mažesnės. Tai šeimai suteikia daugiau finansinio lankstumo – dalį lėšų galima skirti investavimui, kelionėms ar kitoms gyvenimo kokybę didinančioms patirtims. Tiesa, niekad nerekomenduočiau porai pirkti vieno kambario buto. Net jei biudžetas ribotas, geriau rinktis mažesnį, bet dviejų kambarių būstą su atskiru miegamuoju. Tai suteikia daug daugiau komforto kasdieniame gyvenime“, – įžvalgomis dalijasi A. Naumčik.
Ekspertas taip pat pabrėžia, kad būstas, kuriame planuojama gyventi sąlyginai ilgą laiką, neturėtų būti vertinamas kaip investicinis objektas.
„Klientams mėgstu priminti – būstas, kuriame gyvensite, neturėtų būti laikomas investicija. Investiciniam NT ir gyvenamajam būstui taikomi skirtingi pasirinkimo kriterijai. Jei konkretus butas jums labiau patinka – yra šviesesnis, turi geresnį išplanavimą ar patrauklesnį vaizdą pro langus, nereikia bijoti, kad galbūt už jį sumokėsite keliais ar net keliolika procentų daugiau nei vidutinė rinkos kaina“, – sako jis.
Pasak eksperto, per kelerius metus kainos skirtumas dažniausiai praranda reikšmę, nes NT kainos ilgainiui linkusios augti. Tuo metu gyvenimo komfortui tokie aspektai turi didelę įtaką, o ateityje tai gali prisidėti ir prie geresnio būsto likvidumo.
A. Naumčik teigimu, dažnai praėjus maždaug 5–7 metams po pirmojo būsto įsigijimo poros pradeda ieškoti aukštesnio lygio ar didesnės kvadratūros būsto.
„Natūralu, kad praėjus keleriems metams žmonės nori pagerinti savo gyvenimo kokybę ar įsirengti hobiams ir darbui skirtą atskirą kambarį. Todėl poros po 5-7 metų nuo pirmojo būsto įsigijimo dažnai pradeda žvalgytis į didesnę kvadratūrą turinčius objektus arba arčiau miesto centro esančius butus“, – sako NT ekspertas.
Tuo metu vaikus planuojančios ar jų turinčios šeimos, pasak A. Naumčik, dažnai žvalgosi į miegamuosius rajonus ar užmiestį, kur už tą pačią sumą galima nusipirkti gerokai didesnį būstą ar net namą.
Vis dėlto, pasak A. Naumčik, renkantis tokį būstą vienas svarbiausių kriterijų turėtų būti patogus susisiekimas su miestu.
„Pirmiausia reikia įvertinti, kaip patogu pasiekti miestą tiek nuosavu, tiek viešuoju transportu. Daugelis porų šio faktoriaus tinkamai neįvertina ir po kelerių metų nusprendžia grįžti gyventi arčiau miesto centro“, – pastebi jis.
Taip pat verta atsižvelgti į aplinkos infrastruktūrą – darželius, mokyklas, žaliąsias erdves ir bendruomenės aplinką.
Kokių klaidų nedaryti?
Nors amžius, šeiminė padėtis, pajamos ir kiti socio-ekonominiai aspektai diktuoja pasirinkimų galimybes, A. Naumčik įsitikinęs, kad renkantis būstą gerokai svarbiau yra turėti aiškią strategiją.
Būtina suprasti, kad kuo išmintingesnį sprendimą pirkėjas priims šiandien, tuo daugiau pasirinkimų ir labiau užtikrintą ateitį galės turėti vėliau.
„Nerekomenduočiau investuoti į labai specifinį turtą. Gerai pagalvokite pirkdami negyvenamosios paskirties loftą pramoniniame pastate. Dėl paskirties kasmet teks susimokėti nekilnojamojo turto mokestį. Be to, tokie būstai yra mažiau likvidūs“, – pataria A. Naumčik.
Anot jo, jei būstas perkamas kaip investicija, patariama žvalgytis į perspektyvius ir besivystančius mikrorajonus. Šiuo metu Vilniuje tai būtų Vilkpėdė ir su ja besiribojančios Naujamiesčio teritorijos, Naujininkai, kur NT kainos dabar yra patrauklios, o ateityje turėtų gerokai kilti.
Renkantis būstą ypatingai svarbu nepasiduoti emocijoms. Ilgalaikei NT vertei reikšmingą įtaką gali turėti racionalus išplanavimas, vaizdas pro langus ar net šalia planuojami infrastruktūros ir plėtros projektai.
Kilus abejonėms, verta apsvarstyti profesionalo konsultaciją – jos kaina paprastai yra nedidelė, palyginti su verte, kurią ji gali sukurti priėmus teisingą sprendimą.
„Emocinis ryšys su būstu neišvengiamas net ir tuomet, kai jis perkamas kaip investicija nuomai ar būsimam pardavimui. Tačiau reikia suprasti, kad būsto likvidumui daug didesnę įtaką daro ne tai, ar jis yra antrame ar trečiame aukšte, ir ar virtuvės spalva atitinka asmeninį skonį, o objektyvūs, skaičiais pagrindžiami kriterijai. Todėl investicinius sprendimus būtina priimti racionaliai – su skaičiuotuvu rankoje, o idealiu atveju ir su patyrusiu ekspertu šalia“, – pataria A. Naumčik.
