Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), Europos investicijų bankui pritarus, šiemet skelbs dar vieną 10 mln. eurų vertės kvietimą pramonės įmonėms investuoti į dekarbonizacijos technologijas.
„Pramonės transformacija yra vienas iš darbų, kuriam skiriame itin didelį dėmesį. Pirmasis kvietimas pramonės dekarbonizacijai sulaukė didelio susidomėjimo – šiemet įmonėms jau paskirta beveik 30 mln. eurų. Papildomos 10 mln. eurų investicijos padės įmonėms diegti dekarbonizacijos technologijas ir didinti energetinį efektyvumą. Tai ne tik mažins taršą ir energijos sąnaudas, bet ir stiprins įmonių konkurencingumą bei atsparumą energijos kainų svyravimams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Planuojama, kad 10 mln. eurų kvietimas bus skelbiamas š. m. antrajame pusmetyje. Jis bus skirtas apdirbamosios pramonės įmonėms, siekiant nuosekliai mažinti sektoriaus poveikį klimatui ir skatinti technologinį atsinaujinimą. Investicijos leis ne tik sumažinti ŠESD išmetimą, bet ir efektyviau naudoti energiją bei didinti gamybos našumą.
„Tai viena iš retų priemonių, kuri suteikia realią galimybę pramonės įmonėms gauti subsidiją ne eksperimentams, o esminių gamybos procesų modernizavimui. Svarbu, kad ji bus prieinama ne tik mažoms, vidutinėms, tačiau ir didelėms įmonėms. Tokios investicijos tiesiogiai mažina energijos sąnaudas ir didina produktyvumą“, – sako Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ vadovas Justinas Didika.
Parama galės būti naudojama atliekų šilumos panaudojimo, garo šilumos siurblių, organinio Rankino ciklo, pramoninių šilumokaičių, procesų automatizavimo, vandens recirkuliacijos, kintamo greičio kompresorių sprendimams ir kitiems susijusiems reikalingiems sprendimams.
Vienam projektui numatomas finansavimo intensyvumas sieks iki 30 proc. tinkamų išlaidų didelėms įmonėms, iki 40 proc. – vidutinėms ir iki 50 proc. – mažoms įmonėms. Lėšos yra skiriamos iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo.
Lietuvos pramonė kasmet suvartoja apie 4,2 TWh (teravatvalandžių) elektros energijos, todėl investicijos į efektyvumą gali turėti reikšmingą ekonominį poveikį – siekiama, kad įmonės per metus sutaupytų iki 1091 GWh (gigavatvalandžių) energijos.
