Rugpjūčio mėnesį elektros energijos didmeninės kainos Baltijos regione sparčiai kilo. Lietuvoje ir Latvijoje jos augo po 70 proc. – atitinkamai iki 80,06 Eur/MWh ir 80,25 Eur/MWh. Estijoje kainos šuolis buvo dar didesnis – 111 proc., pasiekus 77,31 Eur/MWh.
Šį mėnesį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo itin plačiai – nuo -3,06 Eur/MWh iki 467,22 Eur/MWh.
Pasak „Elektrum Lietuva“ vadovės Neringos Petrauskienės, kainų augimą daugiausia lėmė sumažėjusi atsinaujinančių energijos šaltinių gamyba bei brangesnis importas. Elektros srautai iš Suomijos rugpjūtį sumenko 18 proc., tačiau dalį praradimų kompensavo padidėję importo kiekiai iš Švedijos ir Lenkijos. Saulės elektrinės dėl sezoniškumo regionui tiekė 12 proc. mažiau energijos nei liepą, o vėjo jėgainių gamyba buvo nepastovi, tačiau bendras rezultatas – 16,8 proc. didesnis nei ankstesnį mėnesį.
Lietuva užsitikrino 75 proc. vidaus poreikio
Baltijos šalių elektros vartojimas rugpjūtį siekė 1 978 GWh – tai 1 proc. mažiau nei liepą. Lietuvoje vartojimas smuko 6 proc. iki 860 GWh, o Latvijoje ir Estijoje augo – atitinkamai 2 proc. (517 GWh) ir 3 proc. (601 GWh).
Bendras elektros gamybos kiekis regione sumažėjo 4 proc., iki 1 284 GWh. Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių didino gamybą – 2 proc. daugiau nei liepą, iki 647 GWh. Estijoje gamyba krito 13 proc. (253 GWh), Latvijoje – 7 proc. (384 GWh).
Iš viso Baltijos šalys pagamino 65 proc. reikalingos elektros energijos. Lietuva užsitikrino didžiausią nepriklausomybės lygį – 75 proc. vidaus poreikio. Latvijoje šis rodiklis siekė 74 proc., Estijoje – vos 42 proc.
