Europos Centrinis Bankas paliko indėlių palūkanų normą ties 2,0 procentais. Pinigų politikos institucijos, vadovaujamos ECB pirmininkės Christine Lagarde, taip po septynių iš eilės atliktų palūkanų normų mažinimų pranešė apie palūkanų normų mažinimo pertrauką.
„Vidaus kainų spaudimas toliau mažėjo, darbo užmokesčio augimas buvo lėtesnis. Iš dalies atspindint tarybos anksčiau įgyvendintą palūkanų normų mažinimą, ekonomika iki šiol apskritai pasirodė esanti atspari sudėtingoje globalioje aplinkoje. Tuo pat metu šiai aplinkai vis dar būdingas ypač didelis neapibrėžtumas, ypač dėl prekybos ginčų”, – konstatuoja taryba.
Ji pažymi, kad yra įsipareigojusi vidutiniuoju laikotarpiu užtikrinti infliacijos stabilizavimąsi 2% tikslo lygyje.
„Tarybos požiūris, kiekviename susitikime nustatant atitinkamą pinigų politikos poziciją, ir toliau bus pagrįstas duomenimis. Konkrečiau, tarybos sprendimai dėl palūkanų normų priklausys nuo infliacijos perspektyvos vertinimo ir ją galinčių paveikti rizikų, atsižvelgiant į gautus ekonomikos ir finansų duomenis, taip pat pagrindinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos transmisijos galią”, – sakoma pranešime.
Jame priduriama, kad taryba iš anksto neįsipareigoja judinti palūkanų normų konkrečia kryptimi.
Jau buvo pranešta, kad ECB visas tris palūkanų normas mažino ankstesniuose susitikimuose praėjusių metų rugsėjį, spalį ir gruodį, taip pat šių metų sausį, kovą, balandį ir birželį. Pernai liepą normos nebuvo keičiamos, tačiau prieš tai birželio susitikime visos trys normos buvo sumažintos.
Siekdama kovoti su aukšta infliacija, ECB taryba nuo 2022 metų liepos iki 2023 metų rugsėjo dešimtyje susitikimų iš eilės palaipsniui didino palūkanų normas iki rekordiškai aukšto lygio, o po to jas išlaikė nepakitusias.
Pagal „Eurostat” duomenis, metinė infliacija euro zonoje birželį buvo 2%, palyginti su 1,9% gegužę.
