II pakopos pensijų lėšų investavimo galimybės ir patarimai pradedantiesiems

Nors konkrečios statistikos, kiek gyventojų jau nusprendė pasinaudoti galimybe iš II pakopos pensijų fondų atsiimti sukauptas lėšas, kol kas nėra, neabejojama, kad šia galimybe pasinaudos nemenka dalis kaupusiųjų. Vieniems atgautos lėšos padės spręsti šiandienos finansinius iššūkius, kitiems tai taps proga iš naujo įvertinti savo ilgalaikę finansinę strategiją. Finansų ekspertai vieningai sutaria – protingiausias sprendimas yra šias lėšas ir toliau investuoti. O būdų tai daryti yra pačių įvairiausių.

Įvairios apklausos šalyje rodo, kad didelė dalis gyventojų išsiimtomis lėšomis ketina spręsti finansinius rūpesčius – dalis dengs skolas, dalis prisidės prie pradinio įnašo pirkti būstą ar brangesnį automobilį, kažkas gal nuspręs remontuoti namus ar investuoti į sveikatą. Bus ir tokių, kurie lėšas naudos malonumams – kelionėms, pirkiniams, šventėms.

Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu „Spinter“ neseniai atlikta reprezentatyvi apklausa apie šalies gyventojų finansinius prioritetus, saugumą ir lėšų kaupimo pasirinkimus atskleidė, kad 17 proc. respondentų, kaupiančių II pensijų pakopoje, planuoja neliesti sukauptų lėšų ir dabartinėje pensijų sistemoje kaupti toliau. Tuo tarpu 20 proc. gyventojų ketina visą išsiimtą sumą arba dalį jos panaudoti savoms reikmėms, o 12 proc. – investuoti kitais būdais. 

Gediminas Sipas, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ investicinio portfelio valdytojas, ragina gyventojus nepamiršti, kad šiandien priimti sprendimai atsilieps jau po kelerių metų, todėl lėšas pataria naudoti apgalvotai.

„Norisi tikėti, kad dauguma vis dėlto sugebės lėšas panaudoti protingai: kasdienėms reikmėms skirs nebent nedidelę jų dalį, o didesniąją – įdarbins. Kaip bebūtų, šie pinigai kaupti labai konkrečiam tikslui, tad vienaip ar kitaip tikslingiausia juos būtų ir toliau naudoti ateičiai. Nebūtina galvoti apie pensiją, galbūt galima tai vadinti ateities finansinio stabilumo užtikrinimui. O kada to saugumo labiausiai prireiks – priklauso asmeniškai nuo kiekvieno žmogaus“, – teigia finansų ekspertas.

Nusprendusiems sukauptas lėšas įdarbinti savarankiškai, G. Sipas visų pirma pataria neskubėti ir nepasiduoti emocijoms. Pasak jo, svarbiausia – aiškiai įsivertinti savo finansinius tikslus, rizikos toleranciją bei laikotarpį, kuriam planuojama investuoti. Finansų ekspertas išskiria kelis esminius principus, kurie gali padėti išvengti dažniausiai daromų klaidų ir efektyviau įdarbinti turimas lėšas.

Rezervas – ne po pagalve

Dalis gyventojų svarsto išsiimtas lėšas tiesiog laikyti kaip lengvai pasiekiamą finansinį rezervą, tačiau, pasak G. Sipo, tai daryti taip pat reikia apgalvotai.

„Pats rezervas yra būtinas finansinio saugumo elementas, tačiau tiesiog laikyti dideles pinigų sumas jų neinvestavus nėra efektyvu – infliacija ilgainiui mažina jų perkamąją galią. Alternatyva – saugios arba mažos rizikos investavimo priemonės: terminuoti indėliai, konservatyvūs fondai ar sutelktinio finansavimo platformos, taip pat ir kaupiamasis gyvybės draudimas. Šios priemonės, kitaip nei sąskaitoje tiesiog gulintys pinigai, gali pasiūlyti grąžą, kartu išlaikant santykinai žemą rizikos lygį. Tokiu būdu pinigai išlieka pakankamai likvidūs, bet tuo pačiu ir „dirba“, – sako finansų ekspertas.

Reguliarumas – ilgalaikės sėkmės pagrindas

Lukas Macijauskas, „Synergy Finance“ bendraįkūrėjas ir fondų valdytojas, pabrėžia, kad lėšų įdarbinimas neturėtų būti vienkartinis veiksmas. Kur kas didesnę naudą duoda reguliarus investicinio krepšelio auginimas. 

„Net ir nedidelės, bet periodiškai investuojamos sumos ilgainiui gali reikšmingai augti dėl sudėtinių palūkanų efekto. Praktiškas sprendimas – nusistatyti konkrečią sumą arba procentą nuo atlyginimo, kuris kiekvieną mėnesį būtų skiriamas investavimui“, – teigia investicijų valdytojas.

Ši suma gali būti lanksti – esant palankesnėms finansinėms aplinkybėms ją galima didinti, o lėšų prireikus kitoms gyvenimo sritims – laikinai sumažinti. 

Jis pateikia ir paprastą reguliaraus investavimo naudos pavyzdį. Jei dvidešimt metų kas mėnesį į santaupas atsidėtumėte po 50 eurų, iš viso per šį laikotarpį sutaupytumėte 12 tūkst. eurų. Jei tuos pačius pinigus investuotumėte ir gautumėte gana nuosaikią 6 proc. metinę investicinę grąžą – daugiau nei 22 tūkst. eurų.

Rizikos diversifikavimas

Vienas svarbiausių investavimo principų, kurį pabrėžia visi finansų specialistai, – diversifikacija. Tai reiškia, kad visų iš II pakopos pensijų fondų išsiimtų lėšų nereikėtų investuoti į vieną finansinį instrumentą, vieną sektorių ar vieną rinką. 

„Diversifikuotas portfelis padeda sumažinti riziką: jei vienos investicijos vertė krenta, kitos gali ją kompensuoti. Pavyzdžiui, dalį lėšų galima skirti akcijoms, dalį – obligacijoms, nekilnojamojo turto fondams, gyvybės draudimui ar kitoms investavimo priemonėms. Toks požiūris leidžia išvengti didelių svyravimų ir užtikrina stabilesnį ilgalaikį rezultatą“, – dėsto L. Macijauskas.

Anot jo, kokio dydžio sumą beturėtumėte, investavimas turėtų būti apgalvotas ir struktūruotas, o sprendimai – paremti ne momentinėmis rinkos nuotaikomis, bet ilgalaike strategija. 

„Rekomenduočiau pasikonsultuoti su profesionalais, kurie gali padėti išsirinkti geriausius investicinius produktus – nors visi gali atrodyti panašūs, iš tiesų skirtingomis gyvenimo aplinkybėmis kai kuriuos rinktis gali apsimokėti labiau nei kitus“, – pataria pašnekovas.

Ar tikrai sugebėsite patys?

Kai kurie gyventojai, ketinantys nutraukti lėšų kaupimą II pakopos pensijų fonduose, teigia manantys, kad investuodami savarankiškai galėtų pasiekti didesnę grąžą nei pensijų fondų valdytojai.

G. Sipas pastebi, kad nors investavimas savarankiškai daugeliui atrodo patrauklus, realybė tokia, kad tik nedidelė dalis žmonių randa tam pakankamai laiko, disciplinos ir žinių. Dažnai geri ketinimai apsiriboja mintimi „pradėsiu nuo kito mėnesio“, o lėšos taip ir lieka neįdarbintos.

Tokiais atvejais, anot jo, racionalu pasikliauti profesionalais – investicijų valdytojais ar finansų konsultantais, kurie ne tik sudaro investavimo strategiją, bet ir nuolat stebi rinkas, pateikia rekomendacijas.

„Tai leidžia išvengti emocinių sprendimų, reaguojant į trumpalaikius rinkų svyravimus, ir užtikrina, kad pinigai būtų kryptingai investuojami ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, pavyzdžiui, nusprendus pasirinkti gyvybės draudimą ar kitą profesionalų valdomą investicinį produktą galima iš anksto apsispręsti, kokią riziką galite prisiimti ir miegoti kur kas ramiau“, – priduria G. Sipas.