Institucijos, savivalda ir verslas bendradarbiauja dėl kelių apsaugos nuo perkrovos

Valstybinės institucijos, savivaldybės bei verslas susibūrė bendram tikslui apsaugoti kelius nuo perkrauto transporto ir skatinti sąmoningą jų naudojimą. Šiandien pasirašytas memorandumas „STOP kelių gadinimui“ numato koordinuotas pastangas stiprinant sunkiasvorių transporto priemonių kontrolę ir plėtojant būtinus kontrolės pajėgumus.

„Mūsų keliai – tai visų mūsų turtas. Negalime taikstytis su tuo, kad sunkiasvoriai važiuoja pažeisdami taisykles ir niokoja infrastruktūrą, už kurią moka visa visuomenė. Šiandien labai aiškiai pasakome: kelių gadinimui – stop. Tai – bendras valstybės, savivaldos ir verslo susitarimas veikti išvien. Šiuo metu tikimybė būti patikrintam yra ypatingai maža, tačiau nuo šiol kontrolė bus stipresnė, patikrinimų – daugiau, o atsakomybė – neišvengiama“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Prie šio memorandumo iš viso prisijungė 23 institucijos: susisiekimo sektoriaus įmonės, kontrolės institucijos, ministerijos, savivalda ir verslo asociacijos, vienijančios pramonės, vežėjų, kelių sektoriaus atstovus. Tarp pasirašiusių – Susisiekimo, Aplinkos, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų atstovai,  Muitinės ir Policijos departamentai,  Lietuvos savivaldybių asociacija, AB Lietuvos geležinkeliai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „Via Lietuva“, „Kelių priežiūra“, Lietuvos transporto saugos administracija, Transporto kompetencijų agentūra, „Viamatika“ bei kt.

Memorandumą taip pat pasirašė  įvairios asociacijos, konfederacijos  ir sąjungos, tarp kurių –  Lietuvos pramonininkų konfederacija, Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas, asociacija „Lietuvos keliai“, Lietuvos logistikos asociacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos karjerų asociacija ir kt. Memorandumas lieka atviras: prie jo galima bus prisijungti ir vėliau.

„Prastėjanti kelių būklė tiesiogiai veikia Lietuvos pramonės konkurencingumą – tai ne tik infrastruktūros, bet ir investicinės aplinkos klausimas. Svarbu pažymėti, kad kelių nusidėvėjimą lemia ne tik transporto priemonių apkrovos, bet ir kelių infrastruktūros projektavimo ir statybų kokybė, priežiūros reguliarumas, klimato ir kiti veiksniai. Todėl pažymime, kad tolimesniame memorandumo įgyvendinimo etape svarbūs kompleksiniai sprendimai: infrastruktūros kokybės spragų sprendimas, geležinkelių ir vandens transporto naudojimo skatinimas bei platesnis pažangiųjų technologijų taikymas“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Šis memorandumas svarbus tuo, kad įtvirtina principą – kelių apsauga yra bendra visų sistemos dalyvių atsakomybė. Sveikintina, kad dėmesys skiriamas ne tik kontrolei, bet ir infrastruktūros kokybei bei investicijoms. Tai sudaro prielaidas užtikrinti tiek kelių ilgaamžiškumą, tiek sąžiningą konkurenciją transporto sektoriuje“, – sako Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas generalinis sekretorius Povilas Drižas.

„Nuo mūsų visų priklauso be galo daug – ar iš tikrųjų esam geri šeimininkai, ar iš tikrųjų mokame prižiūrėt savo turtą, nes tai yra mūsų gerovės dalis. Džiaugiuosi, kad Susisiekimo ministerija subūrė visus šiam memorandumui, nes kiekviena upė prasideda nuo mažo upelio“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

„Kelių infrastruktūros apsauga yra ne tik transporto, bet ir aplinkosaugos klausimas. Perkrautos transporto priemonės daro žalą ne tik keliams – jos didina kuro sąnaudas, emisijas ir neigiamą poveikį oro kokybei. Kuo labiau gadinama kelių danga, tuo dažniau ją reikia remontuoti, o tai reiškia papildomas medžiagas, energijos sąnaudas ir didesnes CO₂ emisijas. Tik bendradarbiaudami su visais susijusiais dalyviais galime užtikrinti, kad sprendimai būtų tvarūs tiek infrastruktūros, tiek aplinkos požiūriu”, – sako aplinkos viceministrė Akvilė Gargasaitė.

„Kelių kokybė – tai ne tik infrastruktūra, bet ir stipresnė ekonomika. Nuo gerai veikiančio kelių tinklo priklauso, kaip efektyviai juda prekės ir paslaugos, kaip patraukliai atrodome investuotojams ir kiek galimybių atsiveria regionams. Investuodami į kelius, investuojame į Lietuvos konkurencingumą, augimą ir žmonių gyvenimo kokybę“, – pabrėžia ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemar Urban.

Memorandumu numatoma parengti sunkiasvorių transporto priemonių kontrolės keliuose stiprinimo planą, o jį įgyvendinančios šalys įsipareigoja taikyti kontrolės priemones, plėtoti infrastruktūrą ir skirti tam reikalingus žmogiškuosius, finansinius bei administracinius išteklius. Taip pat bus numatytos  priemonės kelių infrastruktūros modernizavimui, dangų stiprinimui ir kelių pritaikymui intensyviam krovininio transporto eismui. Susisiekimo ministerija koordinuos veiklą per tarpinstitucinę grupę bei kasmet vertins pasiektą pažangą.

Dėl sunkiojo transporto gabenamo viršsvorio keliai dėvisi greičiau nei turėtų, praranda savo tvirtumą, atsiranda provėžos, duobės, įtrūkimai ir brangaus remonto poreikis. Paskaičiuota, kad 2024 m. A1, A2 ir A5 automagistralėmis per parą pravažiuodavo apie 17 600 sunkiasvorių transporto priemonių, net  25 proc. jų viršijo leistiną svorį, kai kada net dvigubai.

Siekiant spręsti sunkiojo transporto viršsvorio problemą, bus stiprinama sunkiasvorio transporto kontrolė:  ženkliai plečiamas transporto svėrimo vietų tinklas, didinamos patikrinimų apimtys, o Lietuvos transporto saugos administracijai bus skirtas 1,9 mln. eurų finansavimas administracinių nusižengimų teisenai – apie 7 kart daugiau nei dabar.

Per trejus metus pagrindiniuose šalies keliuose bus įrengta 18 svarstyklių, skirtų sunkiasvorėms transporto priemonėms tikrinti. Šiuo metu AB „Via Lietuva“ kartu su LTSA analizuoja galimas svėrimo vietas,  įrangos naudojimą, taip pat vyksta teisinės bazės analizė, siekiant užtikrinti efektyvią kontrolę.