Didžiausia rizika ekonomikai šiuo metu siejama su karu Irane – nuo jo eigos priklausys tiek Lietuvos, tiek pasaulio ūkio raida. Šoktelėjus energijos kainoms, Nepriklausoma fiskalinė institucija prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje šiemet spartės iki 3,9 proc., o BVP augs 3,3 proc. Užsitęsus karui Irane, energijos išteklių kainos gali išlikti aukštos ilgesnį laiką, todėl svarbu iš anksto pasirengti, kad prireikus būtų galima taikyti kuo tikslingesnes priemones. Šiuo neapibrėžtumo laikotarpiu kritiškai svarbu nepriimti skubotų, plačios apimties sprendimų, kurie būtų neproporcingai brangūs valstybės biudžetui, palyginti su gaunama nauda.
Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija (NFI), įvertino išaugusį geopolitinį neapibrėžtumą, išanalizavo makroekonominę aplinką ir parengė ekonominių rodiklių projekcijas.
Pakilus energijos kainoms, NFI sumažino 2026 m. realiojo BVP augimo projekciją iki 3,3 proc. dėl lėtesnės vidaus vartojimo ir išorės paklausos plėtros. Vis dėlto prognozuojama, kad šiemet ekonomika augs kiek sparčiau nei 2025 m., o tam teigiamos įtakos turės namų ūkių vartojimo augimas, susijęs su II pensijų kaupimo pakopos pokyčiais, ir didesni ES paramos srautai.
„Vykstantis karas Irane padidino geopolitinį neapibrėžtumą ir sukėlė energijos kainų šuolį. Dėl šios priežasties 2026 m. infliacijos projekciją padidinome iki 3,9 procento. Vėlesniais metais kainos turėtų augti lėčiau. Prognozuojame, kad situacija darbo rinkoje išliks stabili, o gyventojų perkamoji galia, nepaisant aukštesnės infliacijos, nuosaikiai augs“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Pagrindinės rizikos Lietuvos ekonomikai šiuo metu susijusios su situacija Artimuosiuose Rytuose. Dėl kilusio karo padidėjo neapibrėžtumas energetikos rinkose. Jei energijos kainos išliks aukštos, tai gali didinti infliaciją ir lėtinti pasaulio ekonomikos augimą.
„Nors šiuo metu karo Irane prognozuojamas poveikis infliacijai ribotas, tačiau jau stebime diskusijas dėl galimų valstybės intervencijų. Esant tokiam dideliam neapibrėžtumui, labai svarbu iš anksto pasirengti priemones, jei situacija energetikos rinkoje pablogėtų, ir taip išvengti skubotų bei neproporcingai brangių sprendimų. Būtina įvertinti tai, kad plačios, horizontalios priemonės valstybei kainuoja itin brangiai, todėl visi sprendimai privalo būti maksimaliai tikslingi, įvertinus išlaidų ir naudos santykį. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į ribotą fiskalinę erdvę, galėtų būti svarstoma laikina pagalba energijai imliam verslui ar tikslinės kompensacijos, pasinaudojant jau egzistuojančiomis paramos schemomis, labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams“, – pažymi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Remdamasi savo projekcijomis ir kitais metodais, NFI įvertino ir tvirtina Finansų ministerijos 2026 m. kovo 24 d. paskelbto ekonominės raidos scenarijaus 2026–2029 metams fiskaliniam planavimui skirtas makroekonominių rodiklių projekcijas. Jos atitinka Finansų ministerijos įvardytas prielaidas ir yra pagrįstos aktualiais statistiniais duomenimis.
NFI išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus ir makroekonomines prognozes rasite čia: Išvada dėl ekonominės raidos scenarijaus.
