Naujausia nekilnojamojo turto rinkos analizė rodo, kad Lietuvos kurortai sėkmingai laužo sezoniškumo mitus. Palanga ir Šventoji išlieka aktyvios ir rudenį bei žiemą, bet analitikai fiksuoja kitą įdomų fenomeną: gerokai mažesniems Druskininkams pavyko atsiriekti milžinišką pirminės būstų rinkos dalį.
Palangos ir Šventosios pardavimų skaičiai šaltuoju metų laiku išlieka solidūs: vidutiniškai rudens mėnesiais buvo parduodama apie 22 būstus, o žiemos – 53 būstus per mėnesį. Neringoje rinka nebuvo aktyvi. Čia rugsėjo-vasario mėnesiais vidutiniškai buvo parduodama po 3 butus, o sausį nebuvo fiksuotas nei vienas pardavimas.
Visgi įdomiausia tendencija išryškėjo Druskininkuose. Skaičiai atskleidžia, kad šio miesto rinka žiemą generuoja itin didelę dalį visų šalies kurortinių sandorių. Vasario mėnesį vieno projekto Druskininkuose pardavimai sudarė net 29 proc. visų kurortuose parduotų būstų. Dar įspūdingesnis rezultatas užfiksuotas lapkritį – tada vienam Druskininkų projektui teko net 39 proc. visos kurortinio NT rinkos.
„Svarbu suprasti mastelį: Palanga plotu triskart lenkia Druskininkus, tačiau vieno projekto rezultatai vasario mėnesį sudarė beveik trečdalį visų kurortų pardavimų. Tai patvirtina prognozes, kad investuotojai ieško nebe tiesiog „būsto prie jūros“, o visus metus veikiančios infrastruktūros, renginių gausos ir kurorto įvairiapusiškumo, ką Druskininkai šiuo metu puikiai išpildo“, – pabrėžia „Citus“ direktorius Šarūnas Tarutis.
Šiuo metu Neringoje pirminės rinkos pasiūlą sudaro 132, Druskininkuose 222, o Palangoje ir Šventojoje – 1136 būstai.
Investuotojai dairosi konversijos projektų
Analitikai pastebi, kad pirkėjų elgseną diktuoja kurorto universalumas. Kol pajūris žiemą siūlo ramybę ir gamtą, Druskininkai aktyvuoja visą savo pramogų arsenalą. Tai leidžia miestui išlaikyti aukštą „investicinę temperatūrą“ net šalčiausią sausį.
Be to, keičiasi ir investuotojų elgsena: pirmenybė teikiama aukštos kokybės konversijos projektams, kurie turi potencialo tapti kurorto traukos centrais. Druskininkų pavyzdys rodo, kad infrastruktūra laimi prieš geografinę lokaciją.
„Skaičiai rodo, kad pirkėjai nebėra prisirišę tik prie jūros kranto. Matome tendenciją, kai investuojama ten, kur užtikrinamas 12 mėnesių aktyvumas. Tai, kad vienas projektas sugeba generuoti beveik 40 proc. visos kurortų apyvartos, yra aiškus signalas apie kokybiško būsto deficitą Druskininkų rinkoje,“ – pastebi Šarūnas Tarutis.
Skirtingai nei pajūryje, kur šaltuoju sezonu apgyvendinimo įstaigų užimtumas krenta apie 50proc., Druskininkai demonstruoja atsparumą sezoniškumui. Čia užimtumas išlieka aukštas visus metus, o žiemą neretai net viršija vasaros rodiklius. Nors mažesnė apgyvendinimo vietų pasiūla natūraliai kilsteli procentinę kartelę, tai rodo ir neišnaudotą rinkos potencialą: miestas dar turi erdvės augti, o stabilus turistų srautas prognozuoja tvarią investicijų grąžą.
Atsižvelgiant į tai, kad Druskininkuose pirminės rinkos pasiūla (222 apartamentai) yra beveik 6 kartus mažesnė nei pajūryje (1136 būstai), prognozuojama, kad kokybiškų objektų deficitas Druskininkuose išliks. Tai gali lemti nuosaikų kainų augimą arba dar greitesnį likvidžiausių objektų „išsiurbimą“ iš rinkos.
Per tris metus būsto kainos kurortuose augo apie trečdalį
Žvelgiant į artėjantį pavasario sezoną, „Citus“ direktorius prognozuoja, kad kurortinio nekilnojamojo turto rinkoje matysime atsigavimą. Atšilę orai tradiciškai sugrąžins dėmesį į pajūrį.
„Palangos, Šventosios bei Neringos segmentas pavasarį visada patiria teigiamą emocinį impulsą. Pirkėjai, kurie žiemą analizavo rinką, pavasarį priima sprendimus, norėdami vasarą jau pasitikti nuosavuose namuose. Tai turėtų kelti sandorių skaičių pajūryje“, – prognozuoja Š. Tarutis.
Lietuvos kurortų rinka pastaraisiais metais demonstravo augimo tendenciją. Per trejus metus būsto kainos Neringoje padidėjo daugiau nei 28 proc., Palangoje – apie 33 proc., o Druskininkuose – daugiau nei 30 proc.
„Jei pajūrį dažnai renkasi emociniai pirkėjai, tai Druskininkų projektus, tokius kaip „Citus Nemunas“, renkasi tie, kurie vertina stabilų užimtumą šaltuoju laikotarpiu ir ieško stabilios investicinės galimybės“, – teigia „Citus“ vadovas.
Neseniai atnaujinus Registrų centro masinį turto vertinimą buvo skelbta, kad per 2021–2025 metus būsto vertė kai kuriuose kurortuose – Neringoje, Palangoje ir Birštone – padidėjo dvigubai ar net daugiau.
