Ar žinote, kokią grąžą duotų 1000 eurų investicija per penkerius metus? O kaip infliacija paveiktų jūsų santaupas? Jei šie klausimai kelia sunkumų, esate ne vieni – naujausias „Swedbank” Finansinės sveikatos indeksas atskleidžia, kad būtent finansinių žinių stoka yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva prarado lyderio poziciją tarp Baltijos šalių.
Estija išsiveržė į priekį
Situacija pasikeitė vos per dvejus metus. 2023 m., kai ėmėme matuoti ir sekti gyventojų finansinės sveikatos indeksą, Lietuva (51 balas iš 100) simboliškai lenkė Estiją (50 balų iš 100). Šiandien, padariusi didžiausią pažangą tarp Baltijos šalių, pirmauja Estija (61). Lietuva su 57 balais atsidūrė antroje vietoje, o Latvija išlieka trečioje su 49 balais.
Kas lėmė tokį pokytį? Nors Lietuvos ir Estijos gyventojų finansiniai gebėjimai – finansinė situacija bei elgsena – yra panašūs, labiausiai nuo Lietuvos Estija atsiplėšė dėl ryškaus savo gyventojų finansinių žinių šuolio, – paaiškina „Swedbank” Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Žinių spragos išlieka tos pačios
Skaičiai kalba patys už save: Lietuvos gyventojų finansinės žinios vertinamos 54 balais iš 100. Tai – toks pat rezultatas, kaip ir 2023 m. Tuo tarpu Estijos gyventojai, kurių žinios prieš dvejus metus pelnė 59 balų įvertį, šiemet gali pasidžiaugti 68 balais.
Tyrimo metu gyventojams buvo pateikti standartizuoti klausimai apie taupymą, infliaciją ir investavimą. Daugumai pavyko apskaičiuoti, kaip augtų santaupos ilgalaikėje perspektyvoje ir kokią įtaką joms turėtų infliacija. Tačiau klausimai apie palūkanų normų ir obligacijų kainos sąryšį bei paskolų palūkanas sukėlė daugiau keblumų.
Finansinė pagalvė – tik kiekvienam trečiam
Ne mažiau svarbi problema – ilgalaikio finansinio saugumo trūkumas. Nors daugiau nei 70 proc. gyventojų visose Baltijos šalyse pajamos neviršija išlaidų, situacija su santaupomis kelia nerimą.
Tris mėnesius ar ilgiau iš santaupų išgyventų 34 proc. Lietuvos, vos 21 proc. Latvijos ir 42 proc. Estijos gyventojų, – atskleidžia tyrimas. Dar dramatiškesni skaičiai, žvelgiant į pensinį amžių: Visiškai užtikrinti dėl savo pragyvenimo lygio pensijoje yra tik 9 proc. lietuvių, 3 proc. latvių ir 8 proc. estų.
Investuoja kas antras estas, kas trečias lietuvis
Finansinių žinių skirtumai atsispindi ir praktiniuose sprendimuose. Net 70 proc. Estijos gyventojų turi santaupų įvairiais pavidalais – tiek taupomojoje sąskaitoje, tiek ir investuotų į akcijas ar obligacijas. Tuo tarpu Lietuvoje tokių gyventojų skaičius siekia 43 proc., Latvijoje – 39 proc.
Kelias į finansinę sveikatą prasideda nuo pirmo žingsnio
Ar tai reiškia, kad esame pasmerkti atsilikti? Anaiptol. Norint į daugelį šių klausimų atsakyti teisingai, reikalingos nesudėtingos finansinės žinios. Taigi, jų įgyti – taip pat paprastas nedidelis žingsnis, kuris gali turėti didelės teigiamos įtakos finansinei sveikatai.
J. Cvilikienė pabrėžia: Nors mūsų finansinei elgsenai labai daug įtakos turi dar vaikystėje susiformavę įpročiai, svarbu nepamiršti, kad finansines žinias ir priimamus sprendimus tobulinti galime visuomet.
Pradžia gali būti paprasta – kruopštesnis kasdienių išlaidų sekimas, biudžeto sudarymas, informacijos apie investavimo galimybes paieška. Kiekvienas mažas žingsnis priartina prie didesnio finansinio saugumo ir ramesnės ateities.
