Lietuvoje – vienas pigiausių internetų Europos Sąjungoje

Bendrovės „Cable.co.uk“ atliktas 2024 m. tarptautinis tyrimas parodė, kad Lietuva turi vieną pigiausių internetų Europos Sąjungoje (ES). Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje už fiksuotojo ryšio namų internetą vartotojai per mėnesį vidutiniškai mokėjo apie 15,7 Eur. Mūsų šalis užėmė 4 vietą ES pagal fiksuotojo interneto kainą.

Pigiau nei lietuviai už internetą mokėjo Rumunijos gyventojai – apie 8 Eur, Bulgarijos – 9,7 Eur ir Latvijos – 15,4 Eur.

Palyginimui, „Cable.co.uk“ duomenys rodo, kad tokiose šalyse kaip Islandija internetas per mėnesį vartotojui vidutiniškai kainavo apie 70 Eur, o Norvegijoje – 72 Eur. Liuksemburge 1 Gb/s interneto planas kainavo apie 50 Eur.

Kainas dažniausiai lemia konkurencija

Interneto technologijų ekspertai pabrėžia, kad šalies pragyvenimo lygis nėra vienintelis ir pagrindinis veiksnys, lemiantis interneto kainas. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti būtent taip.

Pasak interneto technologijų eksperto, vienos pirmųjų interneto tiekėjų Lietuvoje – įmonės „Etanetas“ vadovo Artur Stefanovič, kainos yra labai stipriai priklausomos nuo to, kiek šalyje yra potencialių interneto vartotojų bei kokia konkurencija yra tarp interneto tiekėjų.

Jis primena, kad ES telekomunikacijų politika ilgą laiką siekė skatinti konkurenciją – pavyzdžiui, įpareigojant didžiuosius operatorius atverti infrastruktūrą naujiems rinkos dalyviams.

Ne visoms šalims tai pavyko, tačiau Lietuva yra viena iš tų, kur kokybišką internetą gali pasiūlyti ne tik stambiausi rinkos žaidėjai.

„Šalyse, kur interneto tiekėjų yra daug, palyginti su gyventojų skaičiumi, konkurencija leidžia teikti greitą internetą už neišpūstas kainas. Būtent taip yra ir Lietuvoje, kur gyventojų skaičius nesiekia trijų milijonų, bet veikia dešimtys tiekėjų – tiek didžiųjų, tiek mažesnių regioninių. Todėl turime vieną plačiausių šviesolaidžio ir plačiajuosčio interneto aprėpčių Europoje – apie 95 proc. namų ūkių, o paslaugos yra nebrangios, greitos ir prieinamos.

Tuo tarpu, pavyzdžiui, Nyderlanduose, kur gyvena beveik 20 mln. žmonių, vartotojų organizacijos skundžiasi, kad dviejų dominuojančių tiekėjų tandemas riboja pasirinkimą ir laiko kainas aukštas. Panaši situacija ir Vokietijoje, kur gyvena apie 80 mln. žmonių, o beveik pusę rinkos kontroliuoja keli stambūs operatoriai“, – sako A. Stefanovič.

Pasak eksperto, Lietuva yra puikus įrodymas, kad pigesnis internetas toli gražu nereiškia prastesnės pačio interneto kokybės.

„Lietuvoje žmonės turi ne tik pigų, bet ir kokybišką, stabilų internetą, nes šalyje yra didelė šviesolaidinio ryšio aprėptis. Toks ryšys dabar gali pasiūlyti net iki 10 Gb/s pasiekiantį interneto greitį. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2024 m. pabaigoje viešaisiais fiksuotojo ryšio tinklais galėjo naudotis 1,17 mln. namų ūkių. Šviesolaidis buvo populiariausias – juo naudojosi 62,2 proc. šalies namų ūkių. Per metus šviesolaidinio tinklo aprėptis išaugo 6,2 proc., prie jo prijungta dar 54,7 tūkst. namų ūkių. Didmiesčiuose šviesolaidžiu aprūpinta net 91,8 proc. namų ūkių“, – pastebi bendrovės „Etanetas“ vadovas.

Konkurencija naudinga ne tik kainai

Eksperto teigimu, konkurencija daro įtaką ne tik kainoms ir interneto kokybei. Kuo daugiau pasirinkimo turi vartotojas, tuo labiau tiekėjai priversti atsižvelgti į klientų poreikius. Jei konkurencijos nėra, tiekėjai gali mažiau paisyti vartotojų lūkesčių.

„Įprasta, kad konkurencija skatina inovacijas – tiekėjai stengiasi išsiskirti diegdami naujas technologijas, varžosi ne tik kainomis, bet ir kokybe: investuoja į infrastruktūrą, siūlo spartesnį internetą, patikimesnį ryšį.

Kita vertus, visada reikia turėti omenyje, kad tai nėra vienintelės naudos, kai kalbame apie konkurenciją. Didesnis tiekėjų skaičius skatina skaidresnius verslo metodus. Kai vartotojas turi pasirinkimą, tiekėjai negali sau leisti blogai elgtis su klientais – kitaip jie pereis pas konkurentą. Tai verčia laikytis aukštesnių aptarnavimo standartų, sąžiningiau sudaryti sutartis, vengti paslėptų mokesčių. Trumpai tariant, kuo didesnė konkurencija – tuo didesnė vartotojo galia“, – aiškina ekspertas.

Lietuvoje susiformavo palanki aplinka kurtis ne tik tarptautiniams, bet ir lietuviškiems interneto tiekėjams. Pasak „Etaneto“ vadovo, tai taip pat yra viena iš priežasčių, leidžiančių siūlyti konkurencingą interneto kainą. Lietuviškos įmonės dažniau nei tarptautinės pelną nukreipia į bendrovės plėtrą, infrastruktūrą ir naujų darbo vietų kūrimą.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metais interneto prieigą namuose iš viso turėjo 90,4 proc. Lietuvos namų ūkių – beveik 2 proc. daugiau nei 2023 metais ir maždaug 8 proc. daugiau nei 2020-aisiais. Miestuose interneto prieigą pernai turėjo beveik 93 proc., o regionuose – daugiau nei 85 proc. namų ūkių.

Tuo tarpu naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad nuo 2014 iki 2024 m. interneto prieigą namų ūkiuose Lietuvoje išaugo net 25 proc. ir tai yra vienas reikšmingiausių pokyčių visoje Europoje. Jeigu prieš dešimtmetį Lietuva apie 15 procentų pagal šį rodiklį atsiliko nuo Europos vidurkio, tai dabar jis beveik identiškas.