Atšilus orams, daug verslo centrų, logistikos sandėlių, maisto pramonės bei prekybos įmonių susiduria su problema, kurią dažnai bandoma spręsti per vėlai. Miestai ir jų pramoninės teritorijos jau seniai nebėra vien žmonių erdvės. Kartu su urbanizacija čia įsitvirtino ir paukščiai – prisitaikę, sumanūs ir gebantys lizdus sukti vietose, kur prieš 15–20 metų nebūtume ir pagalvoję.
„Natūraliose ekosistemose paukščiai atlieka itin svarbų vaidmenį, tačiau verslo aplinkoje, maisto ruošimo, sandėliavimo ir prekybos vietose jų įsikūrimas vis dažniau kelia nepatogumų, o neretai – ir realių nuostolių. Tokiose vietose paukščių buvimas pažeidžia maisto saugos ir kokybės standartų reikalavimus. Tai gali tapti rimtu sanitariniu bei saugumo iššūkiu, reikalaujančiu specifinių biologijos žinių, technologinių sprendimų bei aplinkosaugos teisinės bazės išmanymo”, – atkreipia dėmesį bendrovės „Dezinfa” kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas.
Balandžių „palikimas“: 11 kilogramų taršos per metus
Vienas iš didžiausių galvos skausmų maisto pramonės ir grūdų sektoriams – naminiai balandžiai. Šie paukščiai yra puikiai prisitaikantys ir peri kone ištisus metus. Statistika rodo, kad vienas balandis per metus palieka apie 11 kg išmatų.
„Balandžiai, patekę į grūdų sandėlius ar kitas grūdų perdirbimo vietas smarkiai teršia aplinką ir iškyla realus taršos pavojus produkcijai. Vieno paukščio vizitas virš atviros talpos gali lemti visos partijos brokavimą ir milžiniškus nuostolius. Jei balandžių populiacija tokioje vietoje nėra kontroliuojama, nesiimama prevencinių priemonių, sandėlis greitai tampa panašus į paukštyną“, – teigia kontrolės kenkėjų ekspertas.
Logistikos centrai – paukščių oazė ir auditų rizika
Logistikos centrai su aukštomis lubomis, sandėliai, gamybinės ir prekybos patalpos yra puikūs namai mažiesiems paukščiams – kregždėms arba žvirbliams.
Maži paukščiai į patalpas patenka per atvirus vartus, rampas, ventiliacijos angas ar konstrukcijų nesandarumus. Viduje jie randa saugią vietą lizdams – ant sijų, apšvietimo įrangos, kabelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nereikšmingas trikdis, tačiau pasekmės gali būti rimtos. Lizdai ir, aišku, paukščių išmatos ne tik teršia paviršius, bet ir pažeidžia higienos normas. Pavyzdžiui, žvirbliai maisto sandėliavimo vietose neretai pažeidžia net pakuotes, taip apsirūpindami lesalu.
„Įmonės, kurios savo produkciją eksportuoja pasauliniu lygiu turi atitikti maisto saugos standartų reikalavimus. Jeigu audito metu patalpose ar net ant pastato išorės bus pastebėtos paukščių išmatų dėmės, įmonei gresia standarto neatitiktis ir verslo nuostoliai. Be to, mažieji skrajūnai dažnai tampa klaidingų apsaugos signalizacijų priežastimi. Atrodytų menka problema, bet ilgainiui tai ima varginti ir kainuoja papildomas lėšas už nereikalingus apsaugos ekipažų iškvietimus”, – problemas vardina L. Grigaliūnas.
Kirų agresija
Jau beveik 10 metų stebima nauja tendencija – kirai vis dažniau savo lizdų kolonijas įkuria ant didelį plotą užimančių pastatų plokščių stogų. Aukšti pastatai jiems atstoja uolas, čia jie randa saugias vietas lizdams. Jeigu anksčiau tai buvo pajūrio regiono reiškinys, tai dabar tokių atvejų jau yra ir Vilniuje, Kaune.
„Kirų klykavimas daugeliui yra malonus dėl asociacijų su jūra, tačiau perėjimo laikotarpiu šie paukščiai gali tapti didele problema. Kirai labai stipriai prisirišę prie savo lizdaviečių, o kai jose jau auga jaunikliai, šie paukščiai tampa net agresyvūs bet kam, kas yra arti jų lizdų. Yra buvę atvejų, kai darbuotojai negalėjo saugiai patekti į pastatus, nes tuo metu ant jų perėjo kirai ir agresyviai puolė visus, kas artinosi link jų”, – pasakoja biologas.
Paukščių žala infrastruktūrai ir sveikatai
Paukščių daroma žala nėra tik estetinė. Jų išmatose gausu šlapimo rūgšties, kuri tiesiogiai graužia stogų dangas, metalines konstrukcijas ir brangias saulės elektrines, kurių elektros generacija dėl paukščių išmatų gali sumažėti net per pusę. Užsikimšusios lietaus nuotėkio sistemos dėl plunksnų ir lizdų liekanų sukelia stogų „tvenkimąsi“, o vėliau – ir pratekėjimus į pastato vidų.
Dar pavojingesnis yra sanitarinis aspektas. Paukščiai perneša salmoneliozę, ornitozę, platina paukščių erkutes, blusas ir kitus kenkėjus. Infekcijos gali plisti per išmatas, dulkes ar tiesioginį kontaktą. Didžiausia rizika kyla ten, kur dirbama su maistu ar dideliais žmonių srautais. Tokiose vietose net ir nedidelis užterštumas gali turėti rimtų pasekmių.
Svarbu laikytis aplinkosaugos įstatymų
Reikia suprasti, kad paukščiai nėra kenkėjai, kol jie nedaro tiesioginės žalos žmogui. Jų negalima naikinti. Paukščius griežtai saugo Europos sąjungos ir Lietuvos aplinkosaugos įstatymai ir jų būtina laikytis kiekvienam. Paukščius galima atbaidyti, bet tik ne perėjimo laikotarpiu.
„Įstatymai saugo ne tik paukščius, bet ir jų lizdus bei lizdavietes. Jei kiaušiniai jau sudėti, paukščių trikdyti negalima, todėl pavėluota reakcija reiškia, kad 2–3 mėnesius teks sugyventi su naujais nuomininkais. Tai rodo, kad prevencija yra būtinybė, o ne pasirinkimas”, – atkreipia dėmesį L. Grigaliūnas.
Paukščių kontrolė su dirbtiniu intelektu
Šiuolaikinė paukščių kontrolė remiasi kompleksiniu požiūriu. Vien tik fizinių priemonių dažnai nepakanka, nes paukščiai greitai prisitaiko. Kontrolei yra naudojami tinklai, spygliai, įvairios vielų sistemos, sandarinamos angos. Papildomai pasitelkiamos vizualinės ar garsinės priemonės – plėšriųjų paukščių imitacijos, specialūs garsiniai signalai.
Kenkėjų kontrolės paslaugų vystymo vadovas Mindaugas Černauskas teigia, kad vis dažniau taikomi ir pažangūs sprendimai, pavyzdžiui, lazerinės sistemos, veikiančios pagal iš anksto suprogramuotus scenarijus, nuolat keičiant spindulio judėjimo algoritmus.
„Lazerinė sistema veikia taip: į paukščius yra nuolat nukreipiama lazerio šviesa, kuri verčia juos vis pakilti, taip sukuriant jiems diskomfortą ir išprašant iš patalpų. Tokios technologijos gali būti itin efektyvios, tačiau tik tuo atveju, jei yra tinkamai pritaikytos konkrečiai aplinkai. Esminis iššūkis – paukščių gebėjimas mokytis. Jei priemonė neveikia nuosekliai ar naudojama netinkamai, neišmanant paukščio biologijos, jos efektyvumas greitai sumažėja”, – sako M. Černauskas.
Ką svarbu žinoti gyventojams?
Paukščių keliamos problemos aktualios ne tik verslui. Gyvenamuosiuose rajonuose jie gali tapti nuolatiniu nepatogumu – teršti balkonus, kelti triukšmą, sukti lizdus nepageidaujamose vietose ir taip platinti ligas bei įvairius parazitinius kenkėjus: blakes, blusas, erkutes, kandis.
Viena dažniausių klaidų – laukinių paukščių lesinimas šalia namų. Tai skatina jų koncentraciją ir didina problemos mastą. Kur kas efektyviau – užkirsti kelią jų patekimui į pastatus, sandarinti angas ir reaguoti ankstyvoje stadijoje. Be to, labai svarbu nepalikti nereikalingų daiktų balkonuose ar kitose vietose, kur paukščiams būtų patogu sukti lizdus.
Kovo ir balandžio mėnesiai yra kritinis laikas taikyti prevencines paukščių kontrolės priemones. Tai vienintelis legalus laiko tarpas paruošti aplinką: montuoti spyglius, tinklus ar lazerines sistemas, kad paukščiai pasirinktų kitą teritoriją. Vėliau paukščiai yra neliečiami.
