Pieno produktai, kiaušiniai ir mėsa vėl brangsta: 4 priežastys, kodėl jūsų piniginė vis labiau tuštėja

Stovite prie kasos, žvilgtelite į čekį ir atsidūstate – vėl daugiau nei tikėjotės. Atrodo, kad net ir perkant įprastus, kasdienius produktus, galutinė suma vis auga. Jūsų nuojauta teisinga. Po trumpo atokvėpio praėjusiais metais, Valstybės duomenų agentūra patvirtina: maisto kainos Lietuvoje vėl kopia į viršų, o metinis augimas jau viršija 6 procentus.

Po dramatiško kainų šuolio 2022-2023 metais, kurį sukėlė karas ir energetikos krizė, daugelis tikėjosi stabilumo. Tačiau šiemet brangsta būtent tai, ką perkame dažniausiai: pieno produktai, kiaušiniai, mėsa ir vaisiai. Kas vyksta? Tai ne vieno veiksnio, o visos veiksnių grandinės rezultatas. Suskaidykime sudėtingą ekonomiką į keturias aiškias priežastis, kurios tiesiogiai veikia jūsų piniginę.

1. Pasaulinės bėdos mūsų lėkštėje: ligos ir išaugusi paklausa

Nors perkame lietuviškus produktus, gyvename globaliame pasaulyje, todėl įvykiai už tūkstančių kilometrų tiesiogiai atsiliepia kainoms „Maximos“ ar „Lidl“ lentynose. Šiemet žaliavų rinką sudrebino keli skaudūs smūgiai:

• Gyvūnų ligų protrūkiai: Europą ir JAV apėmęs paukščių gripas smarkiai sumažino paukštynuose laikomų vištų skaičių, todėl natūraliai sumažėjo ir kiaušinių pasiūla. Tuo pačiu metu Vokietijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje po 40 metų pertraukos užfiksuotas snukio ir nagų ligos protrūkis apribojo mėsos ir pieno eksportą iš šių šalių.
• Kaip tai veikia Lietuvą? Kai didžiosiose Europos šalyse trūksta produkcijos, smarkiai išauga paklausa lietuviškai mėsai, pienui ir kiaušiniams. Mūsų gamintojai, galėdami brangiau parduoti užsienyje, kelia supirkimo kainas ir vidaus rinkoje. Dėl to už pieną ir kiaušinius mokame trečdaliu brangiau.

2. Klimato kaita jūsų puode: nuo lietuviškų šalnų iki braziliškos kavos

Ekstremalūs orai nebėra tik naujienų antraštės – tai reali priežastis, kodėl jūsų mėgstami produktai brangsta.

• Lietuvoje: Šiemet neįprastai vėlyvos ir stiprios pavasarinės šalnos sunaikino didelę dalį Lietuvos vaisių ir uogų derliaus. Skaičiuojama, kad obuolių derlius krito daugiau nei perpus. Dėl to lietuviški obuoliai, uogos ir kiti vaisiai tapo gerokai brangesni.
• Pasaulyje: Karščio bangos Brazilijoje ir Kolumbijoje lėmė mažesnį kavos derlių, todėl jūsų rytinis kavos puodelis per pastaruosius metus pabrango maždaug trečdaliu. Sausros Vakarų Afrikoje reiškia mažesnį kakavos pupelių derlių, o tai tiesiogiai išaugina šokolado kainas Lietuvoje.

Europos Centrinis Bankas jau atvirai perspėja, kad klimato kaita tampa vienu iš pagrindinių infliacijos variklių, nes dėl prastesnio derliaus maisto tiesiog pagaminama mažiau.

3. Mūsų pačių piniginės: augantys atlyginimai ir pensijų pinigai

Paradoksalu, tačiau kainas į viršų stumia ir teigiami ekonominiai procesai mūsų šalyje.

• Atlyginimų augimas: Darbo užmokestis Lietuvoje, nors ir lėčiau, tebeauga (apie 8% per metus). Ypač svarbus planuojamas minimalios mėnesinės algos (MMA) kilimas – kitąmet ji turėtų didėti apie 11%. Darbdaviai, ypač paslaugų ir gamybos sektoriuose, išaugusias darbo sąnaudas dažnai įtraukia į galutinę produkto ar paslaugos kainą.
• II pensijų pakopos lėšų išmokėjimas: Kitais metais gyventojams bus leista atsiimti dalį II pensijų pakopoje sukauptų lėšų. Prognozuojama, kad į ekonomiką staiga pateks didžiulė pinigų suma. Kai daug žmonių vienu metu pradeda daugiau vartoti, paklausa viršija pasiūlą, o tai neišvengiamai sukelia kainų augimą.

Prognozė 2026-iesiems: ar pagaliau bus lengviau?

Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, ekspertai sutaria: tikėtis staigaus kainų kritimo artimiausiu metu neverta. Būtent pensijų pinigų įliejimas į rinką bus viena svarbiausių priežasčių, kodėl kainų augimas Lietuvoje beveik nesulėtės ir kitais metais.

Nors tokio dramatiško šuolio, kokį matėme 2022-aisiais, neprognozuojama, panašu, kad prie laipsniškai augančių maisto kainų teks pratintis kaip prie naujos realybės. Pasaulinės rinkos, klimato kaita ir mūsų pačių sprendimai Lietuvoje susijungia į vieną grandinę, kurios pabaigoje – skaičiai jūsų pirkinių čekyje.