2026 m. kovo 25 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
0,9 ct/kWh – tiek šiandien vidutiniškai kainuoja elektra biržoje Lietuvoje. Tuo metu degalų kaina muša rekordus. Tačiau Susisiekimo ministerija krizę švaisto veltui. Užuot aktyviau paskatinusi biometano ir elektros vartojimą transporto srityje ir persėdimą į viešąjį transportą, priklausomybės ligą Vyriausybė bando gydyti ją sukėlusia priežastimi, teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas.
„Dabar ypač tinkamas metas visoje valstybėje persėsti į elektromobilius, o pačiai Susisiekimo ministerijai imtis veiksmų ir parodyti lyderystę, kad gyventojai ir verslai pasirinktų tvaresnį transportą. Tačiau nepanašu, kad ministras artimiausiais mėnesiais imtųsi didelį poveikį darančios priemonės, kuri leistų kuro kainų krizę paversti ilgalaike nauda“, – po susitikimo su susisiekimo ministru Juru Taminsku sako S. Gentvilas.
Jis atkreipia dėmesį į dar praėjusios kadencijos Vyriausybės, kurioje pats dirbo aplinkos ministru, 2022 m. paskirtą skatinimo priemonę, kurios dabartinės kadencijos susisiekimo ministras nė nespėja įdarbinti. Pagal šią Modernizavimo fondo priemonę gyventojų elektromobiliams skatinti iki 2026 m. pabaigos skirta 35 mln. eurų, tačiau Aplinkos projektų valdymo agentūra kol kas išmokėjo tik 29 mln. eurų kompensacijų. Už jas žmonės įsigijo beveik 9 tūkst. elektromobilių.
„Susisiekimo ministras ypač aktyviai rūpinasi viadukų rekonstrukcija socialdemokratų valdomose savivaldybėse, o dėl tvaraus transporto ne tik kad nesistengia, bet nė neatlieka minimalių veiksmų jau paskirtam fondui išnaudoti. Maža to, vietoje proveržio veiksmų Vyriausybė dar save įvaro į kampą, kaip nutiko neseniai išleidus dalį valstybinio kuro rezervo“, – aiškina S. Gentvilas.
Nors Vyriausybė prižadėjo, kad praėjusią savaitę išleidus kuro rezervą kuro kainos sumažės 10–15 ct, jos tik padidėjo. S. Gentvilas atkreipia dėmesį, kad iš rezervo „Orlen Lietuva“ realizavo tanklaivio tūriui prilygstantį naftos kiekį – apie 80 tūkst. tonų, tai yra tiek, kiek Lietuvoje suvartojama per 12 dienų, ir didžioji dalis naudos nuėjo ne kainų šuoliui švelninti, o netikėtam naftos gamyklos pelnui.
Kaip Liberalų sąjūdžio frakcijoje antradienį aiškino J. Taminskas, Susisiekimo ministerijai pavaldžioms įstaigoms pavesta įvertinti rizikas, kylančias dėl augančių kuro kainų. „Vietoje rizikų įvardinimo ministras turi pavesti savo pavaldžioms įmonėms ir visai Vyriausybei persėsti į elektromobilius“, – sako S. Gentvilas.
Pagal dar Gintauto Palucko ministrų kabineto paskelbtą priemonių planą, ambicingesni projektai žalinant transportą ir susisiekimą yra vos keli: neskaitant užpraėjusią kadenciją pradėtos geležinkelio elektrifikacijos, Susisiekimo ministerija tikisi padidinti pirmą kartą registruojamų transporto priemonių, varomų alternatyviaisiais degalais, dalį nuo 10 iki 15 proc. ir plėtoti dviračių takų tinklą, įrengiant ar rekonstruojant 300 km dviračių ir pėsčiųjų takų.
Tačiau ir šių priemonių įgyvendinimo terminas yra ne dabar, per kuro kainų krizę, o baigiantis šiai kadencijai – 2028 m. III ketvirtį.
Liberalo S. Gentvilo pastebėjimu, Susisiekimo ministerija toliau vien kuruoja rutininius darbus: plėtoja iš ankstesnių kabinetų perimtus strateginius „Rail Baltica“ ir karinio mobilumo projektus, tęsia 2018 m. pradėtą Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio elektrifikavimą (šiuo metu įgyvendinta 98 proc. projekto).
Tuo metu automobilių parką elektromobiliais vis dažniau atnaujina ne tik privačios įmonės kaip „DPD“ ar „Telia“, bet ir valstybinės – Valstybinių miškų urėdija, ESO (praėjusių metų rudenį elektros skirstymo operatorius, įsigijęs 440 elektromobilių, tapo didžiausią elektromobilių parką valdančia ne automobilių verslo įmone Lietuvoje).
