Pastaruoju metu Lietuvoje stebimas vis didesnis susidomėjimas atsinaujinančia energija, o ypač išsiskiria nauja tendencija – saulės elektrinės balkonuose. Nors kol kas jos sudaro nedidelę dalį, palyginti su ant stogų montuojamomis sistemomis, šių mažųjų jėgainių skaičius per metus beveik padvigubėjo, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys. Liepos viduryje Lietuvoje jau veikė 661 tokia elektrinė, daugiausiai Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Ekonomiškai patrauklus sprendimas su valstybės parama
Vienas didžiausių balkoninių saulės elektrinių privalumų – jų prieinama kaina. Pasak bendrovių „Solet“ ir „Greenup“ atstovų, komplekto kainos svyruoja nuo 359 iki 500 eurų. O su valstybės parama, siekiančia 204 eurus už mažąją elektrinę, investicija gali atsipirkti vos per 1–2 metus. Be paramos šis laikotarpis ilgėja iki 2–4 metų.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiemet sulaukė 83 paraiškų dėl paramos mažosioms saulės elektrinėms. Tai rodo augantį gyventojų susidomėjimą šia technologija, kuri leidžia tapti gaminančiais vartotojais ir sumažinti mėnesio sąskaitas už elektrą. Energetikos ministerija pabrėžia, kad šis segmentas yra gana naujas, tačiau perspektyvus, ypač ateityje, didėjant elektros tinklų pralaidumo trūkumui.
Kasdieniai poreikiai ir biurokratiniai niuansai
„Solet“ rinkodaros vadovas Edgaras Reutas teigia, kad 0,8 kW saulės elektrinė, sumontuota pietų kryptimi 30 laipsnių kampu, per metus gali pagaminti apie 860 kWh elektros energijos. Tai leistų sutaupyti apie 164,26 euro per metus, padengiant bazinius elektros energijos poreikius, tokius kaip šaldytuvas, televizorius ar apšvietimas.
Vis dėlto, norint įsirengti tokią elektrinę, reikia atsižvelgti į kelis svarbius aspektus:
- Kaimynų sutikimas: Saulės elektrinės įrengimas ant daugiabučio fasado priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie reikalauja ne mažiau kaip 50 proc. + 1 namo bendraturčių raštiško sutikimo. Tai Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko teigimu, yra būtina, nes fasadas yra bendrojo naudojimo objektas.
- Techniniai reikalavimai: Būtina turėti elektros lizdą balkone, arba jį įrengti. Taip pat, ypač senuose daugiabučiuose, rekomenduojama pasitarti su konstruktoriumi, ar balkonas atlaikys papildomą svorį.
- Informavimas ESO: Įrengus elektrinę, užtenka laisva forma apie tai informuoti „Energijos skirstymo operatorių“, kuris įrengs išmanųjį skaitiklį.
Perspektyvos ir ateities tendencijos
Nors balkoninės saulės elektrinės Lietuvoje dar tik skinasi kelią, pardavėjai pastebi augantį susidomėjimą. „Solet“ jau pardavė iki 200 tokių elektrinių, o „Greenup“ – per 20 sistemų. „Greenup“ direktorius Karolis Bužinskas pažymi, kad šios sistemos yra itin paprastos instaliuoti patiems gyventojams, kas dar labiau didina jų patrauklumą.
Energetikos ministerija prognozuoja, kad, sparčiai plečiantis atsinaujinantiems energijos ištekliams, mažosios elektrinės taps vis populiaresnės, ypač su energijos kaupimo sprendimais. Jos yra patrauklios butų savininkams, ieškantiems tvarių ir ekonomiškai naudingų būdų sumažinti savo anglies pėdsaką ir sąskaitas už elektrą.
Cituojama pagal Edgaro Savicko straipsnį „Lietuvoje pamažu populiarėja saulės elektrinės balkonuose: per kiek laiko atsiperka“ iš lrt.lt, publikuoto 2025.07.18.
Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2611130/lietuvoje-pamazu-populiareja-saules-elektrines-balkonuose-per-kiek-laiko-atsiperka
