Saugūs pervedimai – tai tie, kurie atitinka įprastą kliento finansinę elgseną. Pavyzdžiui, pervedimai tarp savo kortelių tame pačiame ar skirtinguose bankuose, prekių ir paslaugų apmokėjimas per oficialias mokėjimo sistemas, taip pat reguliarūs mokėjimai už nuomą, mokslą ar gydymą. Jei pervedate pinigus artimiems giminaičiams – sutuoktiniui, tėvams ar vaikams – rizika minimali, ypač jei sumos nekelia klausimų dėl jūsų pajamų.
Ekspertai sako, kad geriau atsisakyti didelių sumų pervedimų iš kortelės į kortelę, jei jos gerokai viršija įprastas piliečio pajamas.
„Reguliarūs pervedimai skirtingiems žmonėms, ypač mažai pažįstamiems, gali būti vertinami kaip neteisėta verslo veikla. Taip pat neverta tiesiogiai pervesti pinigų už brangius pirkinius – automobilius, nekilnojamąjį turtą, keliones. Tokiais atvejais saugiau naudoti negrynųjų pinigų atsiskaitymą su sutarties įforminimu”, – priduria specialistas kibernetinio saugumo specialistas Rokas.
Ekspertų nuomone, patys rizikingiausiai – tai pervedimai mainais į grynuosius arba per anonimines „ofšorines” kompanijas.
Ką daryti, jei bankas užblokavo operaciją?
„Iš karto kreipkitės į banko klientų aptarnavimą ir išsiaiškinkite priežastį. Jei reikės – pateikite dokumentus, patvirtinančius lėšų teisėtumą: čekius, sutartis, pajamų pažymas. Svarbiausia – vengti abejotinų schemų, net jei jos atrodo nepriekaištingos”, – pataria ekspertas.
Lietuvos bankų pozicija
Lietuvos bankai – Swedbank, SEB, Luminor, Revolut, Paysera – aktyviai stebi neįprastus finansinius srautus. Bankai gali užblokuoti:
- Pervedimai, viršijantys 15 000 eurų per mėnesį fiziniams asmenims
- Dažni pervedimai nepažįstamiems asmenims
- Sandoriai su rizikingomis jurisdikcijomis
- Pervedimai, neatitinkantys deklaruojamų pajamų
Finansų ekspertai primena, kad kiekvienas pilietis turi teisę naudotis savo lėšomis, tačiau bankai privalo vykdyti pinigų plovimo prevencijos reikalavimus pagal ES direktyvas.
