Naujausias šalies gyventojų nuomonės tyrimas atskleidžia, kad papildomas kaupimas pensijai Lietuvoje vis dar yra nepakankamas, o gyventojų pasirinkimus labiausiai lemia siekis išlaikyti finansinį lankstumą ir saugumą.
Komentuodamas tyrimo rezultatus, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Rimša pabrėžia finansinio raštingumo svarbą.
„Visi žinome, kad tik nuosekliai kaupiant visose trijose pakopose galima sukaupti lėšų, kurios senatvėje padėtų užtikrinti orų gyvenimo lygį. Tyrimas rodo, kad aukštesnio išsilavinimo gyventojai, ruošdamiesi pensijai, dažniau naudojasi visais kaupimo instrumentais. Deja, didelė dalis gyventojų papildomai visai nekaupia – ir ne vien dėl finansinių priežasčių. Tai reiškia, kad finansinis švietimas turėtų tapti prioritetu“, – teigia G. Rimša.
II pakopa išlieka populiariausia
Tyrimo duomenimis, populiariausias būdas papildomai kaupti senatvei išlieka II pensijų pakopa – ją renkasi 51 proc. gyventojų.
Nemaža dalis respondentų renkasi ir kitas priemones: 22 proc. kaupia banko indėliuose, 15 proc. – III pakopos pensijų fonduose, po 13 proc. turi gyvybės draudimą su kaupimu arba investuoja į vertybinius popierius.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą, kaip kaupimo pensijai priemonė, nėra tarp populiariausių pasirinkimų – jas nurodė 9 proc. respondentų. Palyginimui, 2022 m. pavasarį net pusė apklaustųjų manė, kad nekilnojamasis turtas yra tinkamiausias būdas užtikrinti finansinį saugumą ir kaupti kapitalą senatvei.
Svarbiausia – lankstumas, saugumas ir grąža
Renkantis papildomo kaupimo priemones, gyventojams svarbiausia galimybė prireikus disponuoti sukauptomis lėšomis – tai nurodo 53 proc. apklaustųjų. Beveik pusė respondentų (48 proc.) akcentuoja investicijų saugumą, o 41 proc. svarbia laiko ilgalaikę investicijų grąžą.
„Gyventojai ieško balanso tarp saugumo ir uždarbio potencialo – tai rodo brandesnį finansinį požiūrį. Vertinama ne tik galima grąža, bet ir rizikos, o galimybė pasiekti savo lėšas tada, kai jų prireikia, tampa vienu svarbiausių kriterijų“, – kalba G. Rimša.
Pasak jo, šie lūkesčiai paaiškina ir gyvybės draudimo su kaupimu patrauklumą – tai lanksti, individualiai pritaikoma finansinė priemonė, jungianti kaupimo ir finansinės apsaugos netikėtų įvykių atveju funkcijas.
Gyvybės draudimą su kaupimu turintys respondentai kaip svarbiausią kriterijų dažniausiai įvardija šeimos finansinį saugumą nelaimės atveju (58 proc.). 54 proc. pabrėžia papildomą apsaugą traumos ar sunkios ligos atveju, o pusė (50 proc.) išskiria galimybę kaupti ilgalaikiams tikslams.
Ketvirtadalis gyventojų nekaupia
Tyrimas atskleidė, kad reikšminga dalis gyventojų – apie ketvirtadalis – papildomai nekaupia ir to daryti neplanuoja. Dažniausia to priežastis – nepakankamos pajamos, kurias nurodo 40 proc. nekaupiančiųjų (dažniau moterys ir vyresnio amžiaus respondentai).
Ketvirtadalis (25 proc.) abejoja papildomo kaupimo nauda, o 13 proc. įvardija nerimą dėl savo finansinio stabilumo ateityje. Be to, net 24 proc. apklaustųjų negalėjo nurodyti konkrečios priežasties, kodėl nekaupia papildomai.
„Daliai žmonių kaupimas vis dar atrodo sunkiai pasiekiamas – tiek dėl finansinių priežasčių, tiek dėl nepakankamo supratimo apie jo naudą. Todėl būtina daugiau kalbėti apie investavimo principus, sudėtinių palūkanų efektą ir tai, kad net ir nedidelės, bet nuosekliai kaupiamos sumos ilgainiui gali virsti reikšmingu finansiniu rezervu senatvei“, – pažymi Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
Apie tyrimą
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atlikto tyrimo, skirto išsiaiškinti gyventojų nuostatas dėl papildomo kaupimo pensijai, metu buvo apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje, naudojant kombinuotą metodą: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview). Apklausą 2026 m. vasario 19-26 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
