Didžiausias susidomėjimas – vidutinio amžiaus grupėse
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys rodo aiškius skirtumus tarp amžiaus grupių. Investuoti artimiausiu metu dažniau planuoja 30–39 ir 40–49 metų gyventojai – šiose grupėse taip nurodo po 18 proc. respondentų. Tarp 18–29 metų gyventojų investuoti planuoja 16 proc. apklaustųjų. Tuo metu vyresnėse grupėse šis rodiklis mažesnis: 50–59 metų grupėje – 10 proc., o tarp 60–74 metų respondentų – tik 4 procentai.
„Vyriausiems tyrimo dalyviams labiausiai būdinga nuostata, kad investuoti neleidžia pajamų ar santaupų dydis. Vertinant kitų amžiaus grupių atstovų atsakymus, nuostata, kad startui būtinas reikšmingas kapitalas, išreiškiama gerokai rečiau. Galima daryti išvadą, kad visuomenėje bręsta suvokimas, jog investavimas yra labiau įprotis ir rutina negu vienkartinis sandoris“, – pastebi Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė. Ji priduria, kad jaunesnio amžiaus žmonės pripažįsta, kad juos ir jas labiau domina investavimo galimybės, 30–49 metų amžiaus asmenys dažniau siekia išbandyti investavimo platformas ir įrankius ir tokiu būdu kaupti ateičiai.
Pasak K. Ruseckienės, pastebima, jog Lietuvoje daugėja manančiųjų, kad investavimas yra ilgalaikė veikla, kuri gali trukti visą gyvenimą, o ne tik konkrečiu etapu, kai asmeninės ar šeimos pajamos yra didžiausios
„Periodiškumas ir disciplina yra vieni svarbiausių sėkmingo investavimo principų. Tai padeda išvengti nerimo ir kitų emocijų, kai vertybinių popierių rinkose prasideda svyravimai“, – primena SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė.
Investuoti dažniau trukdo nežinojimas ir baimė
Pernai SEB banko iniciatyva atliktame tyrime 45 proc. neinvestuojančių respondentų nurodė, kad jų sprendimą lemia pajamų ar santaupų stygius. Palyginti, šiemet apklausti gyventojai šią priežastį minėjo kur kas rečiau – tik 17 proc. apklaustųjų sakė, kad investuoti nepradės dėl pajamų ar santaupų trūkumo.
Kur kas didesnis barjeras žengiant į investavimo pasaulį yra tiesiog motyvacijos stoka – 1 iš 4 gyventojų nurodo, kad investavimu paprasčiausiai nesidomi. Kad neturi reikiamų žinių ir nežino, nuo ko pradėti, pažymėjo 14 proc. apklausos dalyvių. Panaši dalis (13 proc.) teigia, kad mintis apie startą užgožia nuostolių baimė.
K. Ruseckienė pastebi, kad pernai 18–29 metų grupėje net 47 proc. respondentų teigė nežinantys, nuo ko pradėti investuoti, o šiemet tokių – 24 procentai. „Pastaraisiais metais sparčiai sklaidosi mitai, ilgą laiką gaubę investavimo temą. Šiuolaikiniai skaitmeniniai įrankiai greitai įrodo savo vertę ir patogumą, kai atsidaryti sąskaitą ir suformuoti pageidaujamą investicijų portfelį galima vos keliais žingsniais, paprastai apibrėžiant tam tikrus kriterijus“, – dalijasi K. Ruseckienė. Jos nuomone, kuo geriau gyventojai supranta investavimo principus ir galimas rizikas, tuo lengviau priima sprendimą pradėti ir pamato, kad periodiškai investuoti galima net ir labai mažas pinigų sumas.
Investavimas šiandien paprastesnis, nei daugelis įsivaizduoja
SEB banko duomenys rodo, kad investavimo įrankius išbandžiusių klientų skaičius auga. Vis dėlto, kaip pastebi K. Ruseckienė, dalis žmonių vis dar laikosi nuomonės, kad investavimui reikia didelių pradinių sumų ar specifinių žinių. SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė teigia, kad gyventojų nuostatas gali pakeisti tiesiog paprasti praktiniai žingsniai ir galimybių tyrinėjimas.
„Šiandien investavimo sprendimai pritaikyti ir pradedantiesiems – galima rinktis plačiai diversifikuotas priemones, o kai kurie sprendimai leidžia investavimo procesą automatizuoti. Pavyzdžiui, investavimo robotai ar mikro investavimo sprendimai suteikia galimybę pradėti net ir nuo labai nedidelių sumų, be nuolatinio rinkų stebėjimo. Svarbiausia – ne sudėtingos strategijos ar bandymas pagauti tinkamą momentą, o nuoseklumas“, – sako K. Ruseckienė.
Ekspertė pažymi, kad investavimas turėtų tapti kasdienio finansų valdymo dalimi – panašiai kaip taupymas ar kitų finansinių sprendimų planavimas. Nuosekliai investuojant galima ne tik kaupti lėšas, bet ir turėti daugiau lankstumo priimant svarbius gyvenimo sprendimus, jaustis tvirčiau dėl savo finansinės padėties ir mažiau priklausyti nuo vieno pajamų šaltinio.
