Atlyginimų lenktynėse „Norfa” palieka konkurentus toli gale. Kokį atlyginimą gauna „Norfa” darbuotojai?

Prekybos tinklų darbuotojai gali tik pavydėti „Norfos” kolegoms – gegužės mėnesį pastarųjų vidutinis atlyginimas siekė 2118 eurų. Tai ne tik solidžiai viršija kitų didžiųjų prekybos tinklų rodiklius, bet ir beveik pasivijo bendrą šalies vidurkį.

Skaičiai kalba patys už save. Kai „Norfos” darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė beveik 2000 eurų ribą, konkurentai gerokai atsiliko – „Rimi” darbuotojai vidutiniškai uždirba 1408 eurus, „Iki” – 1422, o „Maxima” – 1439 eurus. Skirtumas milžiniškas – daugiau nei 500 eurų.

Technologijos vietoj pigios darbo jėgos

„Norfos” vadovas Dainius Dundulis neslepia recepto – atlyginimų augimas beveik neveikia prekių kainų. Šiemet jos kilo vos 0,39 procento, o pelno marža prekės kainoje padidėjo nežymiai – nuo 21,67 iki 22,06 procento.

Paslaptis paprasta – investicijos į technologijas ir darbo organizavimą. Savitarnos kasos leido vienam darbuotojui aptarnauti kelis kartus daugiau pirkėjų. Mažiau darbuotojų, didesnis našumas, aukštesni atlyginimai – tokia „Norfos” formulė.

Tinklas, turintis 160 parduotuvių ir 3600 darbuotojų, rodo, kad galima derinti konkurencingas kainas su oriais atlyginimais. Tiesa, ne visi pirkėjai džiaugiasi savitarnos kasomis, tačiau individualus aptarnavimas reikštų arba didesnes kainas, arba mažesnius atlyginimus.

Moterys ir vyrai – beveik lygūs

Įdomu, kad „Norfa” išsiskiria ne tik atlyginimų dydžiu, bet ir lygybe. Moterų vidutinis atlyginimas siekia 2093 eurus, vyrų – 2276. Skirtumas – vos 183 eurai, daugiausia dėl to, kad mėsos išpjaustymo cechą dažniau renkasi vyrai.

Palyginkime su konkurentais – „Iki” tinkle vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas siekia 586 eurus, „Lidl” – net 649. „Norfoje” moteris, dirbanti mėsos ceche, uždirba tiek pat, kiek vyras tose pačiose pareigose.

Mažiausia atlyginimų nelygybė

Dar vienas „Norfos” kozirių – mažas atlyginimų skirtumas tarp darbuotojų. Standartinis nuokrypis – 756 eurai – mažiausias tarp didžiųjų prekybos tinklų. „Rimi” šis rodiklis siekia 855 eurus, „Maxima” – 898, „Iki” – 1936, o „Lidl” – net 2357 eurus.

Priežastis paprasta – nedidelė administracija ir kuklūs vadovų atlyginimai. „Norfoje” direktorius neuždirba dešimtis kartų daugiau už kasininką, kaip būna kai kuriose įmonėse.

Konkurencija verčia judėti

Prekybos sektorius virsta tikru atlyginimų mūšio lauku. Vienas konkurentų neseniai staigiai pakėlė atlyginimus 20 procentų – ženklas, kad kova dėl darbuotojų tik aštrėja.

Dundulis prognozuoja, kad „Norfos” atlyginimai šiemet augs dar 10 procentų. Tai gerokai viršys infliaciją ir bendrą kainų augimą. Planas ambicingas – artimiausiu metu peržengti 2000 eurų medianos ribą.

Efektyvumas prieš pigumą

„Norfos” strategija aiški – ne piginti darbo jėgą, o didinti efektyvumą. Jei vienas darbuotojas atlieka trijų darbą, jis gali uždirbti dvigubai daugiau. Jei efektyvumas nekyla, atlyginimų didinimas neišvengiamai atsilieps kainoms.

Prekybos tinklų karas persikėlė į naują lygmenį. Vien žemomis kainomis pirkėjų nebesuviliosi, jei geriausi darbuotojai išeis pas konkurentus. „Norfa” rodo, kad investicijos į žmones ir technologijas – ne išlaidos, o pelningas verslo modelis.

Kol konkurentai skaičiuoja, kaip sumažinti kaštus darbuotojų sąskaita, „Norfa” įrodo, kad galima eiti kitu keliu. Rezultatas – motyvuoti darbuotojai, patenkinti klientai ir augantis verslas.