Nuo šiol SEB Baltijos šalyse nebus atskiri bankai su skirtingomis galvomis Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jie taps viena struktūra su pagrindine būstine Estijoje. Tai nėra teorinis sprendimas – procesas jau pradėtas, pasirašytos jungimosi sutartys, parengti dokumentai darbuotojams ir pateikti planai registrams.
Tačiau tai ne šiaip biurokratinis pertvarkymas. Jis kelia klausimų ne tik apie verslo strategiją, bet ir apie tai, ką tai reiškia mums – žmonėms, kurie čia laikome savo pinigus.
„Birželį trys SEB bankai Baltijos šalyse pasirašė susijungimo sutartį. Šios sutarties pasirašymas žymi susijungimo proceso pradžią“, – teigiama banko komentare BNS naujienų agentūrai.
Pinigai ir politika: kodėl Talinas, o ne Vilnius?
Sprendimas visą Baltijos SEB sujungti į vieną juridinį vienetą Estijoje iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip vidinis struktūrinis klausimas. Tačiau detalės atskleidžia, kad tai – ne tik apie efektyvesnį valdymą. Estija jau anksčiau pasirinko kelią neapmokestinti bankų papildomais mokesčiais. Tuo metu Lietuvoje didieji bankai, įskaitant SEB, ne kartą kritikavo šalies investicinę aplinką, vadino ją neprognozuojama, o papildomus mokesčius – pertekliniais.
Premjeras Gintautas Paluckas dar balandį sakė, kad „SEB pasitraukimo istorija dar nebaigta“, bet pabrėžė – valstybė turi „ir botagėlį, ir morką“. Tai aiški užuomina, kad valdžia supranta, jog bankų sprendimus veikia ir politiniai, ir mokesčių motyvai.
Darbuotojai lieka čia, bet valdymas – jau nebe
Formalus SEB Lietuvoje liks, tačiau tai bus tik filialas. Visi darbuotojai, kurie iki šiol dirbo SEB kaip atskiro banko sistemoje, bus perkelti į šio filialo struktūrą. Juridinio asmens centras – Taline. Būtent ten bus priimami pagrindiniai sprendimai, net jei klientų aptarnavimas liks vietoje.
Kol kas Lietuvos bankas sako dar negavęs oficialaus SEB kreipimosi dėl šios pertvarkos. Bet akivaizdu, kad tai – laiko klausimas. Kaip pernai sakė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus, jų vaidmuo bus vertinti šio pokyčio poveikį vartotojams, finansiniam stabilumui ir teikti rekomendacijas Europos centriniam bankui, kuris priims galutinį sprendimą. Tad galutinis taškas dar nėra padėtas.
Pelningas, bet vis mažiau lietuviškas
Praėjusiais metais SEB Lietuvoje uždirbo 322,8 mln. eurų grynojo pelno. Tai – net aštuoniais procentais daugiau nei 2022-aisiais. Kaip teigiama banko Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje, tokį augimą lėmė tiek didėjantis skolinimas, tiek vis dar aukštos palūkanų normos.
- Važiavau 90, 110 ir 140 km/h greičiu: štai kiek kuro sunaudojau kiekvienu atveju
- Ryanair įveda naują milžinišką 585 eurų baudą: už ką gali tekti mokėti keleiviams?
- Galima važiuoti 130 km/h, bet daugelis važiuoja 100-120 km/h, kas čia vyksta?
- Automobilių techninėje apžiūroje – didžiulės permainos: servisai galės tikrinti mašinas, bet ekspertai įspėja apie pavojų
- Kinija atsakė ES: uždraudė europiečiams dalyvauti medicinos įrangos konkursuose
Bet kartu su pelnu augo ir dividendai – vienintelei akcininkei Švedijos SEB grupei pernai išmokėta beveik 180 mln. eurų. Užpernai buvo išmokėta perpus mažiau – 85 mln. Tai rodo ne tik banko finansinę sėkmę, bet ir tai, kiek kapitalo šiuo metu išeina iš šalies.
Klientui – beveik niekas nesikeis. Kol kas
Nors jungimasis į vieną banką formaliai neturėtų paveikti klientų – sąskaitos, mokėjimai, paskolos išliks tokios pačios – ilgainiui gali keistis požiūris į vietos sprendimų priėmimą. Galbūt vietinės rinkos klausimai bus sprendžiami iš Talino, galbūt sulėtės reakcija į vietinius pokyčius. Kita vertus, pats SEB skelbia, kad taip norima užtikrinti sklandesnį valdymą, greitesnius sprendimus, efektyvesnius procesus. Verslui tai gali būti naudinga. Gyventojui – pamatysime.
Kur čia pelnas, o kur – rizika?
Daugeliui bankų klientų tai gali atrodyti tolima ir net nereikšminga informacija. Tačiau faktas, kad vienas didžiausių komercinių bankų Baltijos šalyse mažina savo juridinį svorį Lietuvoje, turėtų kelti klausimų. Ne tik apie kapitalo ištekėjimą, bet ir apie šalies finansinę nepriklausomybę, jei vis daugiau sprendimų bus priimami kitose sostinėse.
Kita vertus, tai ir mūsų pačių veidrodinis atspindys – kaip valstybė, ar sugebame išlaikyti stabilų, nuspėjamą, patikimą investicinį klimatą. Nes kartais atsakymai į klausimą, kodėl bankas pasirinko Taliną, slypi ne tik mokesčių lentelėse, bet ir tonacijoje, kuria mes kalbame su verslu.