Bitkoino kaina neseniai pasiekė stulbinančią 117,6 tūkstančių dolerių ribą, tačiau didžiosios investicinės bendrovės ir bankai vis dar žiūri į kriptovaliutas su nepasitikėjimu. Nors entuziastai džiaugiasi rekordinėmis kainomis, finansų profesionalai įspėja apie fundamentalias problemas, slypinčias po šiuo technologiniu fenomenu.
„Dragon Capital” vertybinių popierių prekybos direktoriaus pavaduotojas Serhijus Fursa kategoriškas: rimtos investicinės įstaigos nenaudoja kriptovaliutų kaip ilgalaikio turto. Jo žodžiais, tai grynai spekuliacinis instrumentas, skirtas trumpalaikiams pelnams iš kainų svyravimų, o ne patikimas turtas, panašus į vyriausybių obligacijas ar akcijas.
Kriptovaliutos iš esmės negali būti laikomos pinigais. Tikri pinigai turi atlikti keturias funkcijas: būti mokėjimo priemone, apyvartos priemone, vertės matu ir kaupimo priemone. Decentralizuotos kriptovaliutos, jo nuomone, negali vienu metu atlikti visų šių funkcijų.
BlackRock pavyzdys: rizika didesnė už potencialią naudą
Net ir tie investiciniai gigantai, kurie ryžosi pasiūlyti kriptovaliutų produktus, daro tai su didelėmis išlygomis. Amerikos investicijų milžinė „BlackRock” sukūrė specialų bitkoinų fondą, tačiau jo prospekte dominuoja įspėjimai apie riziką. Dokumentuose aiškiai nurodoma, kad investicijos gali prarasti didelę dalį vertės ir niekada neatsigauti.
Fondas taip pat pabrėžia, kad jis nesiims jokių aktyvių veiksmų sušvelninti kainų svyravimus – investuotojai patys prisiima visą riziką. Tai kardinaliai skiriasi nuo tradicinių investicinių fondų, kurie aktyviai valdo riziką ir siekia apsaugoti investuotojų kapitalą.
Politika ir kriptovaliutos: pavojingas derinys
Situaciją dar labiau komplikuoja politikų įsitraukimas. JAV prezidento Donaldo Trumpo planai sukurti strateginį kriptovaliutų rezervą ir paversti Ameriką „pasaulio kriptovaliutų sostine” kelia klausimų apie politinių motyvų ir finansinės logikos santykį. „Trump Media & Technology Group” ketinimai pritraukti 3 milijardus dolerių investicijoms į skaitmeninį turtą rodo, kad kriptovaliutų rinka vis labiau persipina su politika.
Kontrastingas likimas: bitkoinas auga, Ethereum krenta
Įdomu, kad net kriptovaliutų rinkoje matome prieštaringus signalus. Kol bitkoinas per metus padvigubino savo vertę, antra pagal dydį kriptovaliuta Ethereum prarado 6,5% vertės. Tai rodo, kad net pačioje kriptovaliutų ekosistemoje nėra vieningo augimo ar stabilumo.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuviams ši situacija ypač aktuali dėl kelių priežasčių. Pirma, Lietuva aktyviai siekia tapti fintech sostine, o kriptovaliutos yra neatsiejama šio sektoriaus dalis. Lietuvos bankas buvo vienas pirmųjų Europoje, išleidęs skaitmeninę kolekcinę monetą, tačiau kartu institucija nuolat įspėja gyventojus apie kriptovaliutų rizikas.
- Dvi sekundės ir liksite be savo banko kortelės: kaip vagys apgauna žmones prie bankomatų
- Bankas užblokavo pinigus dėl mokėjimo paskirties. Viskas dėl užrašo „Atsiskaitymas-Kuba”
- VMI atskleidė, kodėl stebi jūsų grynųjų pinigų įnašus bankomatuose – ne visi bus patenkinti
- Kam dirbti, jei gali nedirbti? 5 metus po 1400 eurų – daryti nieko nereikia. Deja, netrukus viskas pasikeis
- Skambutis ir staigus nutraukimas: kas taip daro ir kam to reikia?
Antra, nemažai lietuvių jau investavo į kriptovaliutas, ypač jaunesnė karta. Ekspertų įspėjimai apie „burbulą” ir fundamentalios vertės nebuvimą turėtų paskatinti rimtai pergalvoti investicijų strategijas. Lietuvos finansų analitikai rekomenduoja kriptovaliutas laikyti ne daugiau kaip 5-10% viso investicijų portfelio – tai suma, kurios praradimas nepakenktų finansinei gerovei.
Galiausiai, Lietuvos gyventojams svarbu suprasti, kad nors technologija už kriptovaliutų yra inovatyvi ir perspektyvi, pačios kriptovaliutos kaip investicijos lieka itin rizikingos. Vietoj azartinio lošimo su visu turtu, vertėtų rinktis diversifikuotą investavimo strategiją, kur kriptovaliutos būtų tik maža portfelio dalis.
