Latviams už įnešimus bankomate, viršijančius 750 eurų, teks atsiskaityti mokesčių inspekcijai

Pasiūlymas nustatyti prievolę teikti informaciją apie piniginius įnašus, viršijančius 750 eurų, sukėlė platų atgarsį ir diskusijas visuomenėje.

Daugelis socialinių tinklų vartotojų išreiškia susirūpinimą dėl šio planuojamo reguliavimo esmės ir galimo poveikio. Finansų ministerija (FM) ramina gyventojus, pabrėždama, kad numatomi pakeitimai nėra nukreipti prieš gyventojų laisvės ribojimą, bet siekia pagerinti informacijos mainus tarp valstybės institucijų.

Įstatymo pakeitimų tikslas – skatinti kovą su šešėline ekonomika, leidžiant efektyviau identifikuoti asmenis, kurie galėtų būti į ją įsitraukę, remiantis tiksliais rizikos vertinimo kriterijais. Šiuo metu visuomenėje susiformavo nuomonė, kad šie pakeitimai apribos galimybes laisvai disponuoti grynaisiais pinigais.

Tačiau FM Mokesčių administravimo politikos departamento direktorė Jana Salmiņa pabrėžia: žmonėms nėra jokių apribojimų grynųjų pinigų išėmimui ar įmokoms, ir šie pakeitimai nenumato, kad gyventojai turėtų teikti kokias nors deklaracijas.

Salmiņa paaiškina, kad planuojami pakeitimai paveiks finansų įstaigas, kurios turės pareigą perduoti informaciją apie tokias įmokas Finansų žvalgybos tarnybai, kuri šią informaciją persiųs Valstybės pajamų tarnybai (VID). Tuomet VID, naudodamasis turimais duomenimis, įvertins, ar konkretus asmuo turi teisėtų pajamų ar sandorių, kurie pateisintų įmokėtų sumų dydį.

Į klausimą, ar tai reiškia, kad žmonės galės laisvai įnešti grynus pinigus, taip pat ir didesnes sumas, Salmiņa atsako teigiamai: „Taip, žmogus gali įnešti, pavyzdžiui, ir 2000 eurų, ir jei ši informacija atitiks VID turimą informaciją – apie pajamas, sandorius ir pan. –, tada jokių problemų nekils. Problemos galėtų kilti tik tais atvejais, kai VID nustato, kad konkrečiam pinigų įnešimui nėra finansinio pagrindo (nėra pajamų ir išlaidų atitikimo)”.

Tokiose situacijose VID gali kreiptis į asmenį prašydamas paaiškinti pinigų įnešimo kilmę ir pobūdį.

Kartu planuojami pakeitimai nenumato jokio draudimo naudoti grynus pinigus – nei jų kaupimui, nei atsiskaitymams, nei įmokoms į mokėjimo sąskaitas. VID atstovai pabrėžia, kad žmonės ir toliau turės visas teises saugoti ir naudoti grynus pinigus savo poreikiams, taip pat laisvai įmokėti juos į savo sąskaitas.

O kaip Lietuvoje? Ar nenumatomi tokie pokyčiai?

Kalbant apie panašius finansinio skaidrumo reikalavimus, Lietuvoje šiuo metu nėra nustatyta tokia pati 750 eurų riba grynųjų pinigų įmokoms stebėti. Lietuvoje galioja kiek kitokia tvarka – bankai privalo pranešti apie įtartinas finansines operacijas Finansinio nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), bet konkretus automatinio pranešimo slenksčio dydis gali skirtis. Lietuvos finansų sistema taip pat laikosi ES direktyvų dėl pinigų plovimo prevencijos, tačiau specifiniai reikalavimai gali būti formuojami kiek kitaip nei Latvijoje.