Kol Lietuvos jaunimas laukia „tinkamo momento“, jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jau žengia pirmuosius investavimo žingsnius. Tai rodo naujausias SEB banko užsakymu atliktas tyrimas apie investavimo įpročius Baltijos šalyse. Tyrimas atskleidžia ne tik didelius požiūrio skirtumus tarp regionų, bet ir mitus, kurie stabdo lietuvių jaunimą pradėti investuoti.
Investuoti nori, bet laukia, kol „turės daugiau pinigų“
Lietuvoje net 7 iš 10 jaunuolių (72 proc.) mano, kad investuoti verta tik tada, kai susikaupia didesnė pinigų suma arba kai uždarbis pasiekia pakankamą lygį. Ši nuostata ryškiausiai matoma tarp 18–29 metų amžiaus grupės, o vyresnėje – 30–39 metų – taip manančių sumažėja iki 53 proc.
Pasak SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovės Kristinos Ruseckienės, tokia laikysena formuojasi dėl gajaus įsitikinimo, kad investavimas – tai vienkartinis didelis sprendimas, o ne ilgalaikė disciplina.
„Nemaža dalis žmonių Lietuvoje geriausia investicija nuo seno laiko nekilnojamąjį turtą. Ši nuostata daro įtaką kitiems visuomenės įsitikinimams apie investavimą – pavyzdžiui, startinei sumai. Tačiau realybė tokia: investavimas – tai įprotis“, – sako K. Ruseckienė.
Baimės ir nežinomybė – didžiausi stabdžiai
Tyrimas rodo, kad 38 proc. jaunų lietuvių atsisako investavimo idėjos manydami, kad neturi tam pakankamai santaupų. Dar daugiau – 47 proc. – teigia paprasčiausiai nežinantys, nuo ko pradėti. Tuo tarpu 42 proc. nurodo, kad juos stabdo galimo nuostolio baimė. Įdomu tai, kad realiai neigiamą investavimo patirtį kaip priežastį nurodo vos 7 proc. respondentų.
„Baimė dažnai veikia stipriau nei reali patirtis. Ši psichologinė kliūtis atgraso daugiau žmonių nei realus nuostolis“, – aiškina K. Ruseckienė.
Kaimynai iš Baltijos investuoti pradeda anksčiau
Remiantis SEB banko duomenimis, Estijoje ir Latvijoje investavimo įrankius jauni žmonės pradeda naudoti anksčiau nei Lietuvoje. Estijoje net 22 proc. investuotojų yra 18–25 metų amžiaus, Latvijoje – 15 proc., o Lietuvoje – tik 13 proc.
Latvijoje 38 proc. jaunimo teigia, kad investuoti galima pradėti vos gavus pirmą atlyginimą. Lietuvoje taip mano tik 23 proc. jaunuolių.
- Nuo bankomato nė žingsnio – ši klaida tyko kiekvieno, kuris nori išsiimti grynųjų. Esate potencialus taikinys
- Kaip telefonas sužino, kur jūs esate – net be interneto ir GPS
- Jau aišku, kad Jonas Valančiūnas Europoje nežais, tačiau naujienos tuo nesibaigia
- „Ignitis” primena, kad pasikeitė elektros kainos. Ar gyventojams reikia imtis veiksmų?
- Kaip pašalinti visą informaciją apie save iš interneto?
„Šie duomenys atskleidžia fundamentalų skirtumą. Kol lietuviai laukia tinkamo momento, kaimynų šalių bendraamžiai jau formuoja kapitalo kaupimo įprotį“, – pabrėžia K. Ruseckienė.
Skaičiai, kurie įkvepia
SEB banko analitikai pateikia konkrečius skaičius, kurie iliustruoja, kaip laikas veikia investicijų rezultatą. Jei dvidešimtmetis 40 metų kas mėnesį investuoja po 38 eurus, prie 7 proc. metinės grąžos, jis sukaups 100 tūkst. eurų. Tuo tarpu keturiasdešimtmetis, siekdamas tokios pat sumos per 20 metų, turėtų kas mėnesį atidėti net 192 eurus.
„Tai reiškia, kad svarbiausi investavimo veiksniai yra laikas ir reguliarumas, o ne pradinio kapitalo dydis“, – aiškina ekspertė.
Skaitmeninės priemonės keičia taisykles
K. Ruseckienė pabrėžia, kad šiuolaikinės technologijos iš esmės pakeitė investavimo pradžios galimybes. Tokios priemonės kaip mikroinvestavimas ar investavimo robotai leidžia pradėti net ir su labai mažomis sumomis.
„Jaunoji karta vis dar nemato investavimo kaip ilgalaikio proceso, kur svarbiausia – nuoseklumas. Tačiau šiandien pradėti galima net su simbolinėmis sumomis“, – sako ji.
Apibendrinant, SEB banko tyrimas rodo, kad lietuvių jaunimas linkęs atidėlioti investavimą, tikėdamasis geresnio laiko ar didesnio uždarbio. Tuo tarpu estai ir latviai kuria įpročius anksčiau, o tai leidžia jiems lengviau siekti finansinių tikslų ateityje.
