Nors žmonija jau tūkstantmečius kasinėja žemę ieškodama aukso, paaiškėjo, kad visas iki šiol išgautas metalas tėra vos matoma dulkelė palyginus su tuo, kas slypi giliai po mūsų kojomis. Naujausi geologiniai tyrimai atskleidžia: apie 99,999 % viso Žemės aukso glūdi planetos branduolyje – išsilydžiusiame, nepasiekiamame ir milžiniškame tauriųjų metalų telkinyje.
Pasak Getingeno universiteto tyrėjų, šis telkinys yra toks gausus, kad hipotetiškai galėtų padengti visą Žemės paviršių net 46 centimetrų storio aukso sluoksniu. Tačiau šiame neįtikėtiname turtų klode slypi paradoksas – jis yra visiškai neprieinamas. Aukso gylis siekia tūkstančius kilometrų – jis yra įkalintas planetos branduolyje, kartu su geležimi ir kitais sunkiaisiais elementais, ten patekusiais dar prieš 4,5 milijardo metų, kai Žemė tik formavosi.
Mokslininkai paaiškina: auksas yra siderofilas, kitaip tariant – geležį mėgstantis elementas. Tai reiškia, kad susidūrus su galimybe rinktis – būti plutoje ar jungtis su geležimi – jis renkasi pastarąją ir nusėda giliausiai kartu su metalu, iš kurio sudaryta didžioji Žemės masės dalis.
Žemė – lyg didžiulė užrakinta taupyklė
Iki šiol iškastas auksas, kurio kiekis siekia apie 216 000 tonų, gali būti sutalpintas į vos 22 metrų ilgio kubą – nedaug, palyginus su tuo, ką slepia planetos giluma. Tai, kas randama Žemės plutoje, yra tik senovės magminių procesų likučiai, arba aukso kiekiai, atkeliavę į viršų geologiniais kanalais.
Ir vis dėlto, viskas gali būti ne taip beviltiška, kaip atrodo.
Mažytės vilties gyslos
Remdamiesi uolienų analize iš įvairių pasaulio vietų – Havajų, Bafino salos, Galapagų ir Reuniono salos – mokslininkai aptiko cheminius parašus, rodančius, kad tam tikri izotopai, pavyzdžiui, rutenis, gali kilti iš branduolio-mantijos ribos. Kitaip tariant, tam tikrais atvejais aukso ir kitų metalų dalelės kyla į paviršių kartu su vulkaniniais srautais, nors šis procesas trunka milijonus metų.
Tad nors prieigą prie didžiojo aukso sandėlio šiuo metu blokuoja geologinė realybė, gamta po truputį, bet nuolat „perneša““ aukso pėdsakus į paviršių.
Alternatyva – už Žemės ribų
Jei laukti milijonus metų neatrodo kaip patraukli strategija, mokslas siūlo alternatyvą – kosminę kasybą. Kai kurie asteroidai, kaip antai Psichė, turtingi tauriųjų metalų ir jų „išgavimas“ teoriškai įmanomas. Vien Psichės ištekliai, jei būtų visiškai panaudoti, galėtų siekti astronominę sumą – apie 10 000 kvadrilijonų JAV dolerių.
- Geriau priliesti ar įkišti mokėjimo kortelę į skaitytuvą atsiskaitant už prekes ar paslaugas? Atsakymas jums gali nepatikti
- Ko negalima statyti šalia Wi-Fi maršrutizatoriaus: 12 pagrindinių klaidų
- „Swedbank“ klientė gavo labai keistą siuntinį į savo pašto dėžutę: „Esu nesupratimo būsenoje“
- Darai tai degalinėje? Gali brangiai sumokėti ne tik už kurą
- Švedijos triumfas: sutriuškinta Vokietija ir istorinis pasiekimas Europos moterų futbolo čempionate
Žinoma, iki tokios kasybos dar toli – ir techniškai, ir ekonomiškai. Tačiau tai atveria naujas galimybes ir klausimus apie mūsų santykį su resursais: ar iš tiesų reikia daugiau aukso, jei jau dabar išgautas jo kiekis yra beveik amžinas dėl nesunaikinamumo ir perdirbimo?
Vienas geologinis faktas – daugybė išvadų
Auksas žavi ne tik dėl savo vertės ar retumo, bet ir dėl to, kad jis tampa simboliu mūsų santykio su planeta. Didžiausias mūsų žinomas lobis glūdi giliai Žemės širdyje, bet žmonija dar neturi nei technologijų, nei energijos jį pasiekti. Kol kas belieka stebėti jo subtilias užuominas vulkaninių srautų pavidalu ir žvelgti į žvaigždes, ieškant kitų – galbūt arčiau esančių – galimybių praturtėti.
Šaltinis: nature.com
