Nemaloni žinia daugeliui „Swedbank“ klientų: „Pajamos sparčiai mažėja“

Visai neseniai „Swedbank“ paskelbė, kad šiemet jiems sekasi prasčiau nei praėjusiais metais. Bankas taip pat pateikė išsamesnę informaciją apie pokyčius.

Šių metų pirmoje pusėje finansų sektorių sukrėtė svarbūs pokyčiai, atskleidžiantys ekonominio nestabilumo gilumą ir jo poveikį rinkos lyderiams. „Swedbank“ pelnas Lietuvoje per pirmus šešis 2025 metų mėnesius sumažėjo iki 165 milijonų eurų, arba 5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. Nors pelnas sumažėjo, banko paskolų portfelis ženkliai augo ir viršijo 10,3 mlrd. eurų — tai 14 proc. daugiau nei prieš metus.

Toks pelno kritimas nėra vien statistinis faktas – tai signalas apie tai, kad net stambios finansų institucijos nėra atsparios makroekonominio neapibrėžtumo ir iššūkių poveikiui. Šių rezultatų analizė atskleidžia sudėtingų veiksnių visumą, formuojančią dabartinę finansų situaciją Lietuvoje ir Baltijos regione.

Ką tai reiškia?

Norint geriau suprasti „Swedbank“ pelno mažėjimą, verta pažvelgti į banko veiklos duomenis. 2024 metų pirmame pusmetyje pelnas siekė apie 173 mln. eurų (apskaičiuota pagal 5 proc. kritimą iki 165 mln. eurų 2025 metais). Palyginimui, per 2025 metų pirmą ketvirtį pelnas buvo 36 mln. eurų – ženkliai mažiau nei 2024 metų pirmame ketvirtyje, kai siekė apie 65 mln. eurų. Tačiau svarbu paminėti, kad tuo pačiu laikotarpiu banko paskolų portfelis išaugo 14 proc., o verslo paskolų dalis išaugo 18 proc. iki 4,3 mlrd. eurų.

Panašios tendencijos stebimos ir visame Lietuvos bankų sektoriuje – pirmojo 2025 metų ketvirčio bendras sektoriaus pelnas sumažėjo 35,2 proc., o monetarinių finansų įstaigų paskolų portfelis augo. Tai rodo, kad kalbame apie platesnę tendenciją, kai pelno mažėjimą lemia mažėjančios palūkanų normos, o kreditavimas ir toliau auga.

Ko tikėtis?

Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių pelno mažėjimą, yra Europos Centrinio banko (ECB) vykdoma monetarinė politika. Nuo 2025 metų pradžios ECB ėmė mažinti palūkanų normas – per pirmą pusmetį sumažino pagrindines palūkanų normas du kartus po 25 bazinius punktus. Dėl to bankų grynosios palūkanų pajamos sumažėjo, o „Swedbank“ atveju – net 20 mln. eurų 2025 metų pirmame ketvirtyje.

Mažėjant palūkanų normoms, bankų pelnas iš kreditavimo mažėja, nes susiaurėja skirtumas tarp paskolų ir indėlių palūkanų. Nors tai yra palanku skolininkams, nes sumažina jų kredito kaštus, bankų finansiniai rezultatai dėl to prastesni. Ši situacija skatina kreditavimo aktyvumą ir investicijas, bet trumpuoju laikotarpiu neigiamai veikia bankų pelną.

Papildoma informacija

„Swedbank“ Lietuvos klientų indėliai birželio pabaigoje sudarė 16,8 mlrd. eurų – 10 proc. daugiau nei prieš metus. Gyventojų indėliai išaugo 15 proc. iki 11,5 mlrd. eurų, o investuojančių klientų skaičius auga. Bankas aktyviai skatina investavimą, siūlydamas pažangius skaitmeninius įrankius, kurie jau pasiekė daugiau kaip 110 tūkst. vartotojų.