Skandinavijos bankininkystės milžinas SEB paskelbė apie esminius pokyčius, kurie nuo 2027 metų pradžios transformuos banko veiklos modelį Baltijos šalyse ir visame regione. Ši pertvarka – ne tik vidinis organizacijos reikalas, bet ir ženklas, kaip keičiasi šiuolaikinė bankininkystė.
Kodėl dabar? Banko vadovybė pabrėžia, kad pokyčiai diktuojami kelių pagrindinių tendencijų: klientų lūkesčių kaitos, technologijų plėtros ir būtinybės greitai reaguoti į rinkos pokyčius. „Tai ne kosmetiniai pakeitimai – tai fundamentali transformacija, kaip mes aptarnaujame klientus ir organizuojame savo veiklą”, – komentavo vienas iš SEB vadovų.
Naujoji struktūra remiasi trimis pagrindiniais principais. Pirma, klientų aptarnavimas bus organizuojamas ne pagal geografiją ar produktus, o pagal klientų poreikius ir gyvensenos scenarijus. Antra, technologijos ir žmogiškasis kapitalas bus integruoti į vieną sistemą, o ne veiks atskirai. Trečia, sprendimų priėmimas bus decentralizuotas – daugiau galių turės vietinės komandos, geriau pažįstančios savo rinkas.
Darbuotojams tai reiškia ne tik naujus iššūkius, bet ir galimybes. Planuojama perkvalifikavimo programa, kuri prasidės jau 2025 metų viduryje.
„Investuosime į savo žmones – jie yra mūsų didžiausias turtas šioje transformacijoje”, – sakoma banko pranešime. Darbuotojai galės rinktis iš kelių karjeros krypčių: tapti universaliais klientų patarėjais, specializuotis technologijų srityje arba tapti proceso optimizavimo ekspertais.
Klientams pokyčiai žada greitesnį aptarnavimą ir personalizuotus sprendimus. Naujas modelis leis banko darbuotojams priimti sprendimus vietoje, nesikreipiant į centrinius padalinius. Tai ypač aktualu verslo klientams, kuriems svarbus sprendimų priėmimo greitis.
Įdomu tai, kad SEB nėra vienintelis bankas regione, skelbiąs apie struktūrinius pokyčius. Swedbank jau įgyvendina panašią pertvarką, o Luminor taip pat paskelbė apie organizacinius pokyčius. Tai rodo platesnę tendenciją – tradiciniai bankai bando prisitaikyti prie naujų realijų, kur konkurenciją kelia ne tik kiti bankai, bet ir finansinių technologijų startuoliai.
Analitikai vertina, kad tokios pertvarkos – neišvengiamos
„Bankai, kurie nesikeičia, rizikuoja tapti dinozaurais. SEB žingsnis rodo, kad jie supranta šį pavojų ir aktyviai jam ruošiasi”, – komentavo nepriklausomas finansų analitikas.
Ką žmonės dabar skaito?
- Nemaloni žinia daugeliui „Swedbank“ klientų: „Pajamos sparčiai mažėja“
- Svarbi informacija gyventojams apie atsiskaitymo pokyčius – nuo 2026 m. keisis euro banknotai
- Kas važinėja automobiliais su vidaus degimo varikliais – ruoškitės! Prognozuojama džiugi žinia
- Lietuviai vis aktyviau perleidžia saulės elektrines: „Ignitis“ pristato supaprastintą antrinės rinkos procesą
- Nuo rugpjūčio 1 dienos pokyčiai kurie palies kiekvieną keliautoją. Jei dar nežinote, pats metas sužinoti
Vis dėlto ne visi vertinimai vienareikšmiškai teigiami. Kai kurie ekspertai įspėja apie rizikas: pertvarkos dažnai trunka ilgiau ir kainuoja brangiau nei planuota. Be to, kyla klausimas, ar klientai iš tiesų pajus pažadėtus pokyčius, ar tai bus tik vidinis reorganizavimas.
SEB vadovybė tikina, kad mokosi iš kitų bankų patirties ir vengs dažniausiai pasitaikančių klaidų. Pertvarka bus vykdoma etapais, o ne vienu metu, kad būtų išvengta operacinių sutrikimų. Pirmieji pilotiniai projektai prasidės jau 2026 metų pabaigoje.
Ši pertvarka – testas ne tik SEB, bet ir visam tradicinių bankų sektoriui. Ar pavyks išlaikyti pusiausvyrą tarp inovacijų ir patikimumo, tarp efektyvumo ir žmogiško prisilietimo? Atsakymus gausime tik po kelių metų, kai naujoji struktūra pradės veikti visu pajėgumu.
