Kriptovaliutos jau seniai nebėra vien bitkoino sinonimas. Vienas sparčiausiai augančių ir šiuo metu labiausiai aptariamų sektorių – stabiliosios vertės kriptovaliutos (angl. stablecoins). Per kiek daugiau nei dvejus pastaruosius metus šis skaitmeninis turtas tapo labai svarbia pasauline atsiskaitymo priemone – jomis atlikta mokėjimų už daugiau nei 94 mlrd. JAV dolerių.
Didžiausia stabiliųjų kriptovaliutų pritaikymo sritis – verslo mokėjimai verslui (B2B), tačiau greitai plečiasi ir mokėjimai kortelėmis bei atsiskaitymai tarp verslo ir vartotojų (B2C).
„Pastaraisiais metais stabiliosios kriptovaliutos iš nišinio kriptovaliutų sektoriaus išaugo į svarbų žaidėją pasauliniuose mokėjimuose. Jos jau nebėra tik įrankis kriptovaliutų prekiautojams – stabiliosios monetos palengvina realaus pasaulio sandorius ir greitai tampa skaitmeninės ekonomikos ašimi. Naujausi duomenys atskleidžia įspūdingą stabiliųjų kriptovaliutų augimo tempą ir leidžia su pasitikėjimu žvelgti į šios turto klasės ateitį“, – sako Jonas Juengeris, didžiausios Lietuvos kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.
Stabiliosios kriptovaliutos yra skirtos užtikrinti rinkos stabilumą: jų vertė susieta su stabiliu turtu, pavyzdžiui, kasdien naudojamomis valiutomis ar žaliavomis.
Stulbinanti statistika
Remiantis duomenų bendrovės „Artemis“ ataskaita, iki 2025 m. gegužės stabiliųjų kriptovaliutų pasiūla išaugo iki 239 mlrd. JAV dolerių – dar prieš penkerius metus ji tesiekė 10 mlrd. JAV dolerių.
Šiuo metu daugiau nei 150 mln. blokų grandinės (angl. blockchain) adresų laiko stabiliųjų kriptovaliutų vienetus, o apie 10 mln. jų vykdo kasdienius sandorius.
Šio augimo tendencijos stiprumą patvirtina ir „Deloitte“ išvados – konsultacijų milžinė 2025 metus vadina „mokėjimų stabiliosiomis kriptovaliutomis“ metais ir pabrėžia, kad rinkos kapitalizacija dabar viršija 200 mlrd. JAV dolerių, taip pat atsiranda vis daugiau naujų platformų ne tik kriptovaliutų prekybai, bet ir pinigų pervedimams bei verslo mokėjimams (B2B).
„Deutsche Bank“ 2025 m. gegužės ataskaitoje nurodoma, kad stabiliųjų kriptovaliutų rinka nuo 2020 m. išaugo nuo 20 mlrd. iki 246 mlrd. JAV dolerių.
- „Ignitis grupė“ pradeda statyti milžiniškus energijos kaupiklių parkus – kas keisis mūsų namuose?
- Elektros kainos nuo liepos 1 d.: kas pasikeitė ir ką reikia žinoti vartotojams
- Ant automobilio pastebėjote vandens butelį? Čia ir dabar kvieskite policiją
- Rimtas įspėjimas iš „Swedbank”: sukčiai niekur nedingo, vis dažniau skambina ir apsimetinėja banko darbuotojais
- Robotizacija spartėja. „Amazon” masiškai mažina etatus, nes nebereikia žmonių
Nors įvairių šaltinių skaičiavimai šiek tiek skiriasi, tendencija aiški: stabiliųjų kriptovaliutų rinka per pastaruosius kelerius metus sparčiai plėtėsi tiek pagal apimtį, tiek pagal naudojimą. Dar svarbiau – šie skaičiai atspindi realią ekonominę veiklą. Milijonai žmonių ir įmonių visame pasaulyje vis dažniau pasitelkia blokų grandine paremtus mokėjimų sprendimus.
Natūrali infrastruktūra internetiniams mokėjimams
Stabiliosios kriptovaliutos sujungia tai, kas geriausia virtualiame ir tradiciniame finansų pasauliuose – jos išlaiko pagrindinių valiutų stabilumą ir tuo pat metu pasižymi blokų grandinės technologijos greičiu, skaidrumu bei efektyvumu. Dėl to jos jau dabar padeda spręsti daugelį tradicinių mokėjimo sistemų bėdų – nuo didelių kaštų iki nepatikimo veikimo ar riboto pasiekiamumo.
Kadangi stabiliosios kriptovaliutos veikia blokų grandinėje, jų veikimas yra viešas ir saugus – tai didina vartotojų pasitikėjimą. Toks skaidrumas padeda sumažinti sukčiavimo riziką ir įvairias apskaitos klaidas.
Regionuose, kur vietinės valiutos yra nestabilios arba bankinė infrastruktūra ribota, stabiliosios kriptovaliutos suteikia patikimą alternatyvą vertės saugojimui ir perdavimui.
Be to, vertės pervedimo kaina visuomet yra svarbus bet kurio mokėjimo įrankio aspektas. Pasak Pasaulio banko, tradiciniai pinigų pervedimo mokesčiai pasauliniu mastu vidutiniškai siekia apie 6,65 proc., tuo tarpu stabiliųjų kriptovaliutų pervedimo mokesčiai apskritai gali būti lygūs nuliui.