Sukčiai Lietuvoje vėl „dirba” iš peties: apsimeta SEB, Swedbank, Artea ir Danske Bank bankų darbuotojais, gąsdina, meluoja ir vilioja pinigus

Lietuvoje vėl suaktyvėjo telefoniniai sukčiai. Šį kartą – gudresni nei bet kada anksčiau. Jie nesako, kad jūsų sūnus partrenkė žmogų, ir neprašo iškart perduoti visų santaupų per slaptą kurjerį. Jie kalba aiškiai, profesionaliai, o dažnas netgi nepastebi, kaip įsitraukia į pokalbį. Paskui – baimė, sumaištis ir… prarasti tūkstančiai eurų.

Ši sukčiavimo banga išsiskiria tuo, kad skambinantieji apsimeta SEB, Swedbank, Artea arba Danske Bank darbuotojais – ir ne bet kaip. Jie pasitelkia tikroviškai skambančius vardus, kalba taisyklinga kalba, o neretai telefono ekrane pasirodo tikras banko numeris. Ir viskas skamba taip tikroviškai, kad net ir įtarūs žmonės ima dvejoti.

„Jūsų vardu bandoma paimti paskolą“

46 metų Rita iš Vilniaus pasakoja, kad viskas prasidėjo visiškai nekaltai – įprastą trečiadienio popietę.

„Skambutis iš nežinomo numerio. Prisistatė Danske banko saugumo skyriaus darbuotoju, vardas – Andrius. Kalba labai rami, profesionali. Pranešė, kad mano vardu bandoma paimti paskolą. Suprask – kažkas bando pasinaudoti mano duomenimis“, – pasakoja Rita.

Skambutis tęsėsi apie 20 minučių. Sukčius kalbėjo užtikrintai, netgi pasiūlė „prijungti“ Lietuvos banko darbuotoją, kad viskas atrodytų oficialiau. Po kelių minučių į pokalbį įsitraukė dar vienas vyras, prisistatęs finansų priežiūros specialistu.

„Jie tikino, kad reikia „užšaldyti“ mano sąskaitą, kad vagys negalėtų iš jos paimti pinigų. Kad tai padaryti – reikia man pačiai pervesti visą sumą į „laikiną saugią sąskaitą“.“

Šiandien Rita jau žino – tokios sąskaitos neegzistuoja. O visi jos 4 200 eurų iškeliavo tiesiai pas sukčius. Policija tyrimą pradėjo, bet vilties atgauti pinigus beveik nėra.

Kodėl žmonės tiki?

Pagrindinė priežastis, kodėl tokie skambučiai veikia – tai ne vien žmonių naivumas. Sukčiai žino, ką daro. Jie:

• Kalba profesionaliai. Daugeliu atvejų naudojami tikri darbuotojų vardai, pareigos, netgi pridedamas realus banko telefono numeris (naudojant specialias programas, vadinamąjį „spoofing“).
• Keliauja per emocijas. Sukčiai sąmoningai kuria streso būseną: „Skubiai vykdoma paskola“, „Jūsų sąskaita bus užblokuota“, „Jeigu nedarysite to dabar – prarasite viską“. Esant įtampai, net ir racionaliausi žmonės gali padaryti neapgalvotus veiksmus.
• Kuria iliuziją, kad padeda. Nors realiai apgaudinėja, skambinantieji apsimeta pagalbos ranka – sako, kad bando jus apsaugoti nuo trečiųjų asmenų, o ne atvirkščiai.

Sukčiavimo mastas auga

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (toliau – Centras), remdamasis fnansų įstaigų (toliau – FĮ; Finansų įstaigos) Swedbank AB, Revolut Bank UAB, AB SEB bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB „Artea“ bankas, OP Corporate Bank plc Lietuvos flialas, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, ILTE, KREDA, LCKU, UAB „Connectpay“ pateiktais duomenimis, atliko 2025 m. I ketvirčio (toliau – 2025 m. Q1; I ketvirtis) sukčiavimo atvejų statistinę analizę.

Vien per 2025 m. I ketv. užfiksuoti 3 247 sukčiavimo atvejai.

Ši banga išsiskiria tuo, kad ji itin profesionaliai suorganizuota. Dirba ne pavieniai asmenys, o ištisos grupuotės, dažnai iš užsienio. Jie naudoja programinę įrangą, imituoja bankų numerius, netgi seka aukų socialinius tinklus.

Ką svarbu žinoti?

Svarbiausia – suprasti: joks bankas NIEKADA neprašys jūsų pervesti pinigų į kitas sąskaitas. Taip pat jie niekada:

• Neskambins ir nesakys, kad jūsų vardu bandoma paimti paskolą.
• Neprašys atskleisti prisijungimo kodų, „Smart-ID“ ar PIN1/PIN2.
• Neprašys atsisiųsti „saugumo programos“ į telefoną ar kompiuterį.

Jei tik kyla įtarimas – padėkite ragelį. Geriau perskambinkite bankui patys, naudodami oficialų numerį iš jų svetainės. Tik neatsakykite į spaudimą veikti skubiai.

Kaip apsisaugoti?

• Niekada neatskleiskite bankinių duomenų telefonu.
• Naudokite dviejų žingsnių tapatybės patvirtinimą.
• Atkreipkite dėmesį į kalbą – net maži nenuoseklumai gali išduoti apgavikus.
• Kalbėkite su vyresniais artimaisiais – jie dažniausiai taikiniu tampa dažniausiai.
• Jeigu visgi įtariate, kad tapote auka – kreipkitės į policiją ir savo banką nedelsdami.

Technologijos leidžia mums daug – bet jos leidžia ir sukčiams veikti rafinuotai. Baimė, skubėjimas, nežinojimas – tai jų ginklai. Svarbu ne tik būti budriam, bet ir pasidalinti žinia su kitais. Kuo daugiau žmonių žinos apie šias schemas, tuo mažiau jų pateks į spąstus.

Jei gavote panašų skambutį – netylėkite. Papasakokite. Įspėkite artimuosius. Pasidalykite šiuo straipsniu.