Socialiniuose tinkluose neseniai užvirė diskusija apie nuotrauką, kurioje matyti saulės moduliai, patyrę krušą. Vaizdas paskatino žmones kritiškai įvertinti „žaliosios energijos” sprendimus ir jų gebėjimą atlaikyti gamtos stichijas, kurios dėl klimato kaitos tampa vis stipresnės.
„Taip atrodo mūsų ‚žalioji ateitis’ po vienos krušos? Saulės moduliai – sugadinti, nebepataisomi. Bet ar kas nors įspėja, kad šie ‚tvarūs’ sprendimai negali atlaikyti net vieno gamtos stichijos smūgio?” – klausė įrašo autorius.
Kiti ramino, kad nuo gamtos stichijų nėra apsaugoti ir namai – kartais jie neatlaiko audrų ir potvynių. Kruša taip pat padaro žalą automobiliams, o nuostoliai yra neatsiejama gyvenimo dalis.
Kartu įrašo komentatoriai aktualizavo klausimą apie sugadintų ar susidėvėjusių modulių utilizavimą.
Įmonė, specializuojanti saulės modulių montavime ir priežiūroje visoje Lietuvoje, sutiko pasidalinti savo patirtimi apie problemas, su kuriomis susiduria saulės modulių savininkai.
Gamtos stichijos
„Mums iki šiol nėra buvę atvejų, kad kas nors skųstųsi dėl krušos sugadintų modulių. Būna kitų problemų”, – pasakoja specialistai. Žinoma, stambūs krušos ledai gali sugadinti saulės modulius, tačiau tokių atvejų Lietuvoje nebuvo daug. Kalbant apie gamtos stichijas, jiems gali pakenkti ir audrų „šalutiniai poveikiai” – ant modulių užvirtę medžiai ar ore skraidantys daiktai.
Tačiau yra gamtos reiškinių, kurie saulės modulių negadina, bet gali paveikti. Pavyzdžiui, sniegas, slystantis nuo stogo, gali užkabinti ir išrauti laidus, ypač jei jie nepakankamai tvirtai pritvirtinti, taip pat stiprios liūtys. Jei į kontaktus patenka vanduo, gali prasidėti korozija. Esant ilgalaikei drėgmei, tai gali sukelti net užsidegimą, todėl montavimas turi būti atliekamas labai kruopščiai. Specialistai pabrėžia, kad drėgmė pati savaime moduliui kenkti negali. Kitas reikalas – jei moduliai sumontuoti nekokybiškai.
Nešvarumai, žiedadulkės, lapai modulių negadina, bet žymiai sumažina jų efektyvumą, todėl ekspertai rekomenduoja kartą per metus atlikti priežiūrą. Žinoma, viskas priklauso nuo vietos. Pavyzdžiui, prie lentpjūvės saulės modulius reikia valyti daug dažniau.
- Ko bijo telefoniniai sukčiai – pasakę šias frazes sukčiai patys padės ragelį
- Sudie, dyzeli? Kodėl anksčiau tai buvo nuostabūs degalai, kurie taupė mūsų pinigus, o dabar – nebe
- Nuo rugsėjo – pabaiga: „Google Maps” nutraukia paslaugą – duomenys bus ištrinti
- Variklio paleidimas be sankabos nuspaudimo: kodėl vairuotojai taip daro – ar verta taip elgtis?
- Pilotas prabilo: atskleidė, kam iš tikrųjų reikalingas lėktuvo režimas
Koks sprendimas?
Taip pat dažnai girdima, kad pjaunant žolę ant saulės modulių užlekia akmenys. Ką daryti?
Specialistai pasakoja, kad Lietuvos vartotojams prieinami ir specialūs smūgiams atsparūs moduliai, skirti didesnėms apkrovoms. Žinoma, jie brangesni. Vidutiniškai vienas modulis kainuoja apie 20% brangiau.
Šie moduliai kruopščiai tikrinami ir testuojami, siekiant įsitikinti, kad jie galės atlaikyti ir stambius krušos ledus.
Paprastai dideliuose saulės modulių parkuose brangesni moduliai nenaudojami, juos dažniausiai renkasi privačių namų savininkai.
Į klausimą, kaip apsaugoti savo piniginę nuo papildomų išlaidų, kurias gali sukelti saulės modulių pažeidimai, ekspertai atsako ilgai negalvodami: „Draudimas. Tik ir vien draudimas. Mes visiems klientams tai griežtai rekomenduojame.” Tai vienintelė garantija, kad savininkui nereikės pačiam padengti nuostolių.
Saugos rizikos
Taip pat pažeisti saulės moduliai gali kelti saugos riziką. Didžiausią susirūpinimą kelia būtent inverteris (įrenginys, kuris nuolatinę srovę iš modulių paverčia namams reikalinga kintamąja srove). Inverteris gali perkaisti ir užsidegti, todėl labai svarbu tiek teisingai sumontuoti, tiek stebėti, ar nėra laidų pažeidimų.
Paprastai užsidegimo priežastis yra gamyklinis brokas – tai dažniausiai paaiškėja iš karto po montavimo. „Jei modulis iš karto veikia, viskas tvarkoje. Bet būna atvejų, kai sumontuoja ir iš karto atsiranda problemų, todėl labai svarbu dirbti su patikimais gamintojais ir sertifikuotais meistrais”, – aiškina jie.
Kas juos utilizuoja?
Saulės moduliai masiškai Lietuvoje montuojami tik pastaruosius trejus, ketverius metus. Jų numatomas tarnavimo laikas yra mažiausiai 20 metų, todėl utilizavimo klausimas dar nėra plačiai aktualus, tačiau jau dabar egzistuoja aiški ir skaidri utilizavimo sistema.
Įmonė, montuojanti saulės modulius, sudaro sutartį ir sumoka konkrečią sumą už kiekvieną modulį įmonei ar organizacijai, kuri užsiima aplinkai kenksmingų prekių surinkimu ir perdirbimu bei įsipareigoja juos utilizuoti. Didelių saulės modulių parkų savininkai paprastai turi sutartis su gamintojais, kurie po susidėvėjimo modulius priima atgal ir atiduoda perdirbimui.
Tai reiškia, kad už utilizavimą sumokama jau tuo metu, kai įrenginys patenka į rinką. Todėl galutiniam vartotojui už utilizavimą papildomai mokėti nereikia. Moduliai apskaitomi ir dokumentuojami, todėl ši „grandinė” yra labai skaidri.
Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje saulės moduliai yra vienas iš naudingiausių sprendimų, ypač namuose, kur didelis elektros suvartojimas, pavyzdžiui, elektrinis šildymas. Jei elektros suvartojimas mažesnis, investicijoms atsipirkti prireiks šiek tiek daugiau laiko, bet vidutiniškai tai yra 5–10 metų.
Saulės moduliai, kaip ir kiti mums priklausantys daiktai, nėra apsaugoti nuo gamtos užgaidų, tačiau jie vis dar yra vienas geriausių būdų ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti išlaidas. Svarbiausia rinktis protingai, klausti profesionalų patarimo ir nepamiršti draudimo.
