Lietuvoje vartotojų teisės apsauga ir darbas su prekių bei paslaugų teikėjais vis dar kelia nemažai iššūkių. Privatumo ir vartotojų teisų kontrolės institucijos atkreipia dėmesį į dažnai pasitaikančius pažeidimus, susijusius su produktų ženklinimu, informacijos suteikimu ir klientų aptarnavimo kokybe. Tokia situacija verčia vartotojus būti budriems ir aktyviai ginti savo teises.
Didžiosiose prekybos tinklų parduotuvėse, tokiose kaip „Rimi“, „Maxima“, „Lidl“, „top!“, parduodami įvairūs maisto produktai ir ne maisto prekės. Prekybininkai privalo užtikrinti ne tik produkcijos kokybę, bet ir skaidrią bei aiškią informaciją pirkėjams. Tai apima tinkamą ženklinimą, kuris leidžia vartotojui lengvai suprasti produkto sudėtį, galiojimo terminus ir kilmės šalį.
Vartotojų apsaugos institucijų funkcijos:
- Tikrina prekių ženklinimo atitikimą teisės aktams.
- Vertina reklaminių pasiūlymų skaidrumą.
- Reguliuoja ryšius tarp pardavėjų ir vartotojų dėl teisingos informacijos suteikimo.
- Atlieka patikras dėl paslaugų teikimo kokybės ir reklamos tikslumo.
Dažnai pastebimos problemos yra susijusios su prekių ženklinimu nesilaikymu, netikslios ar klaidinančios informacijos pateikimu, taip pat trūksta aktyvaus reglamentų laikymosi didžiųjų prekybos tinklų metu. Tai lemia ir vartotojų pasitikėjimo sumažėjimą.
Pagrindiniai maisto produktų ženklinimo reikalavimai:
Reikalavimas | Aprašymas |
---|---|
Aiškumas ir matomumas | Informacija turi būti lengvai matoma ir lengvai skaitoma |
Pilna sudėtis | Visa produkto sudėtis turi būti nurodyta be paslėptų ingredientų |
Galiojimo terminas | Teisingai ir aiškiai pažymėtas galiojimo arba geriausio vartojimo terminas |
Kilmė | Produkto kilmės šalis turi būti aiškiai įvardinta |
Be maisto produktų ženklinimo kontrolės, didelis dėmesys skiriamas klientų aptarnavimui. Vis daugiau dėmesio sulaukia būtinumas užtikrinti aptarnavimą valstybine kalba, o tai yra svarbus žingsnis stiprinant vartotojų teisėtų interesų gynimą.
Prekybininkai, be abejo, taip pat susiduria su iššūkiais, susijusiais su darbuotojų kalbos įgūdžių lygio kėlimu. Nuo 2026 metų sausio 1 d. įsigalios nauji projektai, kurie reikalauja, kad visi tiesiogiai su klientais bendraujantys darbuotojai atitiktų nustatytus lietuvių kalbos mokėjimo standartus.
Svarbūs pokyčiai aptarnavimo srityje:
- Ko negalima statyti šalia Wi-Fi maršrutizatoriaus: 12 pagrindinių klaidų
- „Swedbank“ klientė gavo labai keistą siuntinį į savo pašto dėžutę: „Esu nesupratimo būsenoje“
- Geriau priliesti ar įkišti mokėjimo kortelę į skaitytuvą atsiskaitant už prekes ar paslaugas? Atsakymas jums gali nepatikti
- Švedijos triumfas: sutriuškinta Vokietija ir istorinis pasiekimas Europos moterų futbolo čempionate
- Bankas užblokavo pinigus dėl mokėjimo paskirties. Viskas dėl užrašo „Atsiskaitymas-Kuba”
- Privaloma aptarnauti klientus lietuvių kalba.
- Atsakomybė tenka ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims.
- Reglamentuojami kalbos lygiai, kuriuos turi atitikti darbuotojai.
- Nauji reikalavimai taikomi ir individualios veiklos vykdytojams, pavyzdžiui, pavėžėjams ar grožio paslaugų teikėjams.
Šie veiksmai skirti sustiprinti valstybinės kalbos pozicijas ir kartu užtikrinti, kad vartotojai gautų aiškią ir kokybišką informaciją savo gimtąja kalba. Tai ne tik padidina aptarnavimo kokybę, bet taip pat prisideda prie teisinės apsaugos stiprinimo.
Prekybos tinklų produkcijos rūšys ir pasiskirstymas:
- Pagrindinė prekybos dalis užima maisto prekės: daržovės, vaisiai, mėsa, pieno produktai.
- Antrinėje pozicijoje daug vietos užima gėrimai ir kepiniai.
- Taip pat siūlomi grožio ir higienos produktai, kurių kokybė taip pat yra reguliuojama.
- Techniniai gaminiai užima mažesnę parduotuvių asortimento dalį, tačiau jų ženklinimo kontrolė taip pat nėra mažiau svarbi.
Prekybos centrai nuolat ieško būdų, kaip pagerinti procesus ir užtikrinti, kad produktai atitiktų tiek vartotojų lūkesčius, tiek teisės aktų reikalavimus.
Sistemingas produktų ir paslaugų patikrinimas:
Institucijos vykdo nuolatines patikras, siekdamos nustatyti galimus pažeidimus ir tuomet imasi teisinių veiksmų. Tai apima:
- Produktų sudėties tyrimus.
- Reklamos turinio atitikties tikrinimą.
- Aptarnavimo kokybės ir klientų skundų analizę.
- Kalbos reikalavimų darbuotojams vykdymo kontrolę.
Tokiu būdu siekiama užtikrinti sąžiningą ir skaidrų rinkos veikimą bei apsaugoti vartotojų interesus.
Vartotojų atsakomybė ir galimybės:
Be prekybininkų, didelė dalis atsakomybės gula ir vartotojams. Jiems rekomenduojama:
- Kruopščiai tikrinti prekių ženklinimą prieš įsigyjant.
- Reikalauti aiškios informacijos apie produktus ir paslaugas.
- Siųsti atsiliepimus ir skundus atitinkamoms institucijoms.
- Būti informuotiems apie naujus valstybinės kalbos reikalavimus ir vartotojų teises.
Tokios vartotojų veiklos stiprinimas leis užtikrinti aukštesnius kokybės standartus rinkoje.
Šiame kontekste Lietuvos vartotojų teisės apsauga ir prekybos kontrolei keliami didesni reikalavimai, kurie apima tiek kalbos, tiek ženklinimo sritis. Vartotojų ir verslo sąveika tampa griežčiau reglamentuojama, siekiant užtikrinti teisingumą ir skaidrumą. Tai stiprina šalies rinkos stabilumą ir didina vartotojų pasitikėjimą.